Rusija vis daugiau savo teritorijos užleidžia Kinijai

lzinios.lt 2017 12 15

Per pastaruosius 25 metus Rusija atidavė tiek žemių Kinijai, kiek ši negalėjo pasigrobti per amžius, mano rusų nepriklausoma žiniasklaida.

Nepriklausomas Rusijos leidinys „Novaja gazeta“ (NG) rašė, kad kai Užbaikalės valdžia nusprendė Kinijai išnuomoti 300 tūkst. hektarų dirbamosios žemės 49 metams, derėtų priminti, kiek teritorijos iš pradžių Sovietų Sąjunga, po to Rusija atidavė Kinijai per pastaruosius 25 metus.

 

Draugišku pagrindu

Susitarimas dėl valstybinės sienos tarp Sovietų Sąjungos ir Kinijos buvo pasirašytas 1991 metų gegužės 16 dieną, o Rusijos Federacijos Aukščiausiosios tarybos buvo ratifikuota 1992 metų vasario 13 dieną, priminė NG.

1991 metais tuometė Sovietų Sąjunga sutiko, kad pusantro tūkstančio kilometrų sovietinės žemės būtų įsisavinama kartu su Kinija. Tai yra, kad sovietiniai piliečiai ir kinai kaip lygūs galėtų pjauti žolę, prie salų esančiuose vandens telkiniuose gaudyti žuvį. Iš tiesų tomis žemėmis naudojosi tik kinai; sovietų, o po to rusų sienos apsaugos pareigūnai savo piliečių į salas neleisdavo. Per penkerius metus salos atiteko Kinijai.

 

1999 metais Vladimiras Putinas, būdamas Rusijos premjeru, pasirašė vyriausybės nutarimą dėl atskirų salų ir prie jų esančių vandens telkinių bendro ūkinio naudojimo. Šiuo nutarimu Rusija leido bendrai naudotis jai priklausančia Verchnekonstantinovskio sala ir prie jos esančia Amūro upės akvatorija ir Kinijos pasienio gyventojams tame rajone užsiimti ūkine veikla.

Savo ruožtu kinai leido rusams kartu naudotis keliomis savo salomis, bet Rusijos pasieniečiai savo piliečių taip ten ir neįleido, o kinai savo galimybėmis puikiai naudojosi.

 

Dar kelias bevardes salas, pažymėtas numeriais 1007 ir 1008, kinai tiesiog užėmė dar 1985 metais, ir sovietų, vėliau rusų pasieniečiai ten net nebeužėjo. O Rusijos žvalgybininkai tvirtino, kad ten kinai gaudo žuvį, gano gyvulius – vasara 30–40 žmonių, žiemą – 10–15 žmonių.

 

Ir toliau atiduoda

2014 metų spalio 15 dieną V. Putinas pasirašė papildomą sutartį dėl Rusijos ir Kinijos sienos rytinėje jos dalyje, kurioje minima apie savanorišką perdavimą Kinijai Tarabarovo salos, dalies Didžiosios Usurijsko salos Chabarovsko krašte ir Didžiosios salos Čitinsko rajone. Visos šios salos Rusijai turėjo strateginę reikšmę, pažymėjo NG.

 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tada sakė, kad prie anos sutarties pasirašius papildomą, Chabarovsko krašto žmonių interesai nenukentėjo. „Mes turime kaip įrodyti šios sutarties besąlygišką naudą, joje ginami Rusijos piliečių, pirmiausiai gyvenančių Chabarovske, interesai“, – pareiškė jis. O NG nuomone, ministrui, prieš tai teigiant, derėjo nuvykti į vietą ir sužinoti žmonių nuotaikas. Mat Chabarovkso gyventojai aktyviai piktinosi, protestavo, bet Rusijos federalinė žiniasklaida apie tai tylėjo.

„Atidėto ginčo“ metodas

„Atidėto ginčo“ metodas, sukurtas Kinijoje dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, pasirodė rezultatyvus. Šio metodo esmė – pasienio teritorinius ginčus patraukti iš dvišalių tarptautinių santykių rėmų ir palaukti, kol atsiras sąlygos, kad klausimas būtų sprendžiamas palankiai Kinijai.

 

Naudinga situacija susiklostė ne kartą. Per 25 metus Kinijai iš Rusijos atiteko tiek teritorijos, kiek nepavyko pasisavinti per pusantro šimtmečio, pažymėjo NG. „Mūsų nuolaidas ir svyravimus, kaip parodė patirtis, kinai vertina kaip silpnumą, ir skatina juos toliau daryti spaudimą“, – dar praėjusio amžiaus pradžioje rašė carinės Rusijos karo ministras Vladimiras Suchomlinovas.

 

Kas vaizduojama kiniškuose žemėlapiuose

Kinijos žemėlapiuose, atlasuose ir vadovėliuose tyčiojamasi iš Rusijos, rašant apie „laikinai Kinijos paliktas teritorijas“, kai Chabarovskas, Vladivostokas, Nachodka, Amūro rajonas, Buriatija ir Sachalinas žymimi kiniškais pavadinimais, teigė NG. Pavyzdžiui, vyresnių klasių moksleivių istorijos vadovėlių žemėlapiuose dalis Rusijos teritorijos pažymėta kaip buvusi Kinijos teritorija su prierašu, kad 1858 metais pagal vieną sutartį carinė Rusija nurėžė daugiau kaip 600 tūkst. kv. km Kinijos teritorijos, pagal kitą 1860 metų sutartį – apie 400 tūkst. kv. km, o dar pagal vieną 1881 metų sutartį – ir dar po to buvusius penkis susitarimus, – daugiau kaip 70 tūkst. kv. km.

 

Dingo žodis „ekspansija“

Pagal Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo koncepciją, veikusią nuo 2000 iki 2009 metų, be kita ko, teigiama: „Grėsmes nacionaliniam saugumui ir Rusijos Federacijos interesams pasienio teritorijoje lemia kaimyninių valstybių ekonominė, demografinė ir kultūrinė-religinė ekspansija į Rusijos teritoriją.“ Dabartinėje iki 2020 metų veikiančioje koncepcijoje apie ekspansiją nebėra nė žodžio, pastebėjo NG.

 

Reikia pasakyti, kad ne tik Rusija per sienos demarkaciją atidavė savo žemes Kinijai, bet dar ir Tadžikistanas, ir Kirgizija, ir Kazachstanas, tai yra tūkstančiai buvusios Sovietų Sąjungos kilometrų atiteko Kinijai, tvirtino NG. Dar, kaip teigė leidinys, Kinija turi teritorinių pretenzijų Indijai, Vietnamui, Filipinams ir Malaizijai.

Medienos rinkos

Per pastaruosius du dešimtmečius aktyviai kertami miškai tiek Užbaikalės ir Primorės kraštuose, tiek Irkutsko rajone. Tarkime, Primorėje kiekvienais metais nelegaliai iškertama iki pusantro milijono kubinių metrų medienos, teigė NG.

 

1998 metais Kinijos vyriausybė 20 metų šalies teritorijoje visiškai uždraudė komercinį miško kirtimą. Ši miškų apsaugos programa pavadinta „Didžioji žalioji siena“. Jau daug metų kinai neapdirbtą medieną perka Malaizijoje, Gabone, Kamerūne, Šiaurės Korėjoje ir Rusijoje. Šiame sąraše pirmauja Rusija, pažymėjo NG.

 

Manoma, kad 80 proc. į Kiniją išvežamo Rusijos miško gali būti vogtas. Didžiausios nelegalios medienos rinkos yra Čitoje ir Irkutske. Gaunamas leidimas neva sanitariniam kirtimui ir iškertamas geriausi medžiai, be to, paimant vertingiausią kamieno dalį, o kitką paliekant kirtimo vietose.

 

Kai kuriuose Rusijos Tolimųjų Rytų ir Užbaikalės regionuose kinų verslininkai medienos ruošos srityje jau dabar yra monopolininkai.

 

Bendros rusų ir kinų medienos perdirbimo įmonės dažnai būna fiktyvios. Kinijoje net priimtas įstatymas, draudžiantis Rusijoje pirkti perdirbtą medieną. Perkama tik neapdorota mediena. Kinijos sieną geležinkeliu kerta nenutrūkstami sąstatų srautai su neapdorota mediena iš Rusijos.

 

Kiniškos kolonijos

Kaip pastebėjo NG, kinų verslininkų įmonės, veikiančios Rusijos teritorijoje, dažnai nesilaiko Rusijos įstatymų normų, o praktiškai yra kiniškos kolonijos, kuriose veikia Kinijos įstatymai. Tose teritorijose kinai gali pakelti savo valstybinę vėliavą, pastatyti informacinius ženklus kinų kalba.

 

Pagal Kinijos valstybės tarybos nutarimą „Apie priemones dėl tolesnės stabilizacijos darbo resursų užimtumo ir paskirstymo problemos“, viešai neafišuojamą, pastangos turi būti nukreiptos plėsti darbo jėgos eksportą iš Šiaurės Rytų Kinijos į mažai apgyvendintus žemės ūkio rajonus Rusijoje, esančius netoli Kinijos sienos. Kinų organizacijoms siūloma ieškoti galimybių kinų darbininkų sezoninio darbo sutartis keisti į visų metų užimtumo. Didelė reikšmė skiriama žemės nuomai ir Kinijos piliečių kompaktinių gyvenimo vietų kūrimui Rusijoje. NG padarė išvadą: taip kad Užbaikalės valdžia, nusprendusi 49 metams išnuomoti Rusijos žemę, tiesiog vykdo Kinijos valstybės tarybos nutarimą.