Siūlo viešąsias erdves išvalyti nuo Petro Cvirkos, Salomėjos Nėries - ir dar daugiau

delfi.lt 2017 12 04

Siūlo Ukrainos ir Lenkijos pavyzdžiu išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių. Tą siūlantį įstatymo projektą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.
Siūlo viešąsias erdves išvalyti nuo Petro Cvirkos, Salomėjos Nėries - ir dar daugiau

delfi.lt  K. Pansevič nuotr.
Priėmus įstatymą, visi viešieji objektai, kurių pavadinimas arba turinys yra skirtas komunistinės ar kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, turėtų būti pakeisti arba pašalinti. Pristatydami įstatymo projektą, pakeičiamų objektų pavyzdžiais pateikė Petro Cvirkos gatvę Širvintose ar Salomėjos Nėries gatvę Vilniuje.

 

Tuo metu paminklas Vilniuje P. Cvirkai, SSRS šešiasdešimtmečiui skirtas paminklas „Vėliavnešiai“ Ukmergėje, sovietiniams kariams skirtas paminklas Palangoje ar Sovietų kario paminklas Anykščių rajone, kuris pastatytas 1952 m. nugriovus paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui, priėmus šį įstatymą turėtų būti pašalinti. Tačiau galutinį sąrašą, remiantis Ukrainos ir Lenkijos praktika, įstatymas numatytų ekspertinei institucijai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui. Sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Įstatymo projekto autoriai atkreipė dėmesį, kad sprendimus dėl tokių objektų pervadinimo ar pašalinimo šiandien savarankiškai priima savivaldybės, tačiau, pasak jų, dažnu atveju nusprendžiama nesiimti ryžtingesnių veiksmų dėl įsivaizduojamo klausimo „jautrumo“.

 

„Bene paskutinis itin iliustratyvus atvejis – Rusijos ambasados reakcija į Biržų rajono savivaldybės sprendimą prie paminklų, skirtų „Raudonajai armijai – išvaduotojai“, pastatyti paaiškinančią lentelę, plačiau paaiškinančią istorinį kontekstą ir neiškraipančios istorinės tiesos. Rusijos ambasados išplatintas pranešimas sprendimą pavadino „šlykščiu“ ir buvo pagrasinta teisinėmis priemonėmis. Po tokio patiriamo spaudimo savivaldybės paprastai atsitraukia nuo tokių ar panašių iniciatyvų“, - teigė L. Kasčiūnas.

 

Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius trejus metus Kultūros paveldo departamentas neišdavė nė vieno leidimo atnaujinti sovietinei armijai skirtų memorialų, dalis jų vis tiek buvo atnaujinti Rusijos ambasados lėšomis veikiant tiesiogiai su savivaldybėmis, taip faktiškai pažeidžiant įstatymus dėl kultūros paveldo vertybių apsaugos.

 

„Suvokdami XX a. totalitarinių režimų okupacijų padarinius ir žalą mūsų valstybei ir tautai bei minėdami valstybingumo atkūrimo šimtmetį, turime puikią progą išvalyti viešąsias erdves nuo okupacinių režimų propagavimui skirtų objektų. Šiuo įstatymu įtvirtintume draudimą propaguoti komunizmą ar kitas totalitarines ideologijas ar santvarkas, bet kokia forma įmažinant su jais siejamų asmenų, įvykių ar datų atminimą“, - spaudos konferencijos metu pristatydamas projektą teigė Seimo narys ir įstatymo iniciatorius Audronius Ažubalis.

 

Ukraina jau apsivalė, Lenkija ruošiasi

Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gegužę Ukrainos parlamentas priėmė desovietizacijos įstatymą, kuris be kita ko numatė per pusę metų demontuoti visus, išskyrus skirtus Antrojo pasaulinio karo aukoms pagerbti, sovietinius paminklus bei pakeisti sovietinės okupacijos laikotarpiu įvestus, komunistinę ideologiją propaguojančius gatvių bei miestų pavadinimus.

 

Sąrašą buvo pavesta sudaryti Ukrainos Nacionalinės atminties institutui, o per 2016-uosius buvo pakeista daugiau nei 51 tūkst. gatvių ir beveik 1 tūkst. miestų ar kaimų pavadinimai, demontuota 1,3 tūkst. paminklų Leninui ir daugiau nei 1 tūkst. monumentų komunizmo ideologijai ar jos propaguotojams.

 

2016 m. balandį panašų įstatymą priėmė Lenkijos parlamentas, juo uždrausta propaguoti komunizmą ir kitus totalitarinius režimus viešųjų pastatų ir objektų pavadinimuose, taip pat monumentuose, teigiama pranešime spaudai.

 

Lenkijos Nacionalinės atminties institutas, kuriam buvo pavesta sudaryti įstatymo neatitinkančių objektų sąrašą, priskaičiavo apie 500 paminklų ir kitų objektų, kurie turėtų būti pašaltini. Daugiau nei pusė jų pastatyti pagerbi sovietų armijai. Išimtį įstatymas numato tik tieks memorialams, kurie stovi kapinių arba palaidojimo vietų teritorijose.