Europa kaimynams lengvų pažadų nežarstys

lzinios.lt 2017 11 23

Penktadienį vyks penktasis Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Nors pastaraisiais metais būta proveržio įgyvendinant šią programą, ypatingų sprendimų ar deklaracijų šįsyk Briuselyje nelaukiama, nes Europa paskendusi savuose rūpesčiuose.
2009 metais pradėta ES Rytų partnerystės programa siekiama stiprinti šešių Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – politinę asociaciją bei ekonominę integraciją.

 

Tačiau ne visos partnerystės valstybės vienodai integruojasi su Europa. Gruzija, Moldova bei Ukraina siekia didesnio suartėjimo ir yra pasirašiusios asociacijos sutartis su ES. Baltarusija ir Armėnija laikosi arčiau Rusijos bei kartu priklauso Eurazijos ekonominei sąjungai. Azerbaidžanas vienos kurios nors aiškios krypties nesirenka. Kas dvejus metus susirenkantys ES ir valstybių partnerių lyderiai įvertina nuveiktus darbus ir nubrėžia tolesnės veiklos perspektyvas.

 

Programa turi ateitį

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, jog jau pats faktas, kad vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, yra reikšmingas. „Sunkumų tikrai daug. Ukrainoje vyksta karas. Penkiose iš šešių Rytų partnerystės šalių – įšaldyti arba aktyvūs konfliktai. Todėl labai svarbu, kad susitikimai vyksta kaip ir sutarta, kas dveji metai“, – kalbėjo jis.

 

L. Linkevičiaus nuomone, šiame susitikime bus užfiksuoti pasiekti rezultatai. Ukraina, Moldova ir Gruzija pasirašė asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES, joms panaikintas vizų režimas. Susitikime turėtų būti pakartota Bendrijos pozicija dėl asocijuotų partnerių europinio pasirinkimo, pasirengimas palaikyti juos įgyvendinant reformas. Taip pat turėtų būti aiškiau išskirta minėtų šalių, siekiančių priartėti prie ES, trijulė.

 

Tuo metu Baltarusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano santykis su ES – kitoks. Pavyzdžiui, šiemet baigtos derybos dėl ES ir Armėnijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pakeitimo. Anot L. Linkevičiaus, derybos dėl panašaus dokumento pradėtos su Azerbaidžanu. „Baltarusijoje nėra ambicijų turėti kokių nors specialių susitarimų, bet dar savo pirmininkavimo ES Tarybai metu išjudinome diskusijas dėl vizų režimo palengvinimo, nes jos iki tol visiškai nevyko. Kartu noriu pabrėžti, kad turime vieną labai rimtą priekaištą dėl Astravo elektrinės ir tikimės, jog ne tik mes, bet ir kiti labai aiškiai jį išsakys baltarusiams. Neabejoju, kad dokumentuose bus reikalavimai trečiosioms šalims paisyti standartų“, – aiškino ministras.

L. Linkevičius optimistiškai nusiteikęs dėl Rytų partnerystės programos. Jo manymu, kol bus valstybių, norinčių įvairiais aspektais bendradarbiauti su ES, dėl to nesvyruos Bendrijos šalys, programa turi ateitį.

 

Mato perspektyvą

Seimo vicepirmininkas, Europos komiteto vadovas Gediminas Kirkilas vylėsi, kad per šį susitikimą „vienaip ar kitaip“ bus pritarta Lietuvos politikų inicijuotam pagalbos Ukrainai planui (vadinamajam Maršalo planui), kuriam pritarė ir Europos Parlamentas (EP). „Šiuo metu derinamos formuluotės, tikimės, kad klausimas per šį susitikimą bus pristatytas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Anot politiko, per aštuonerius metus, kai vykdoma Rytų partnerystės programa, pasiekta nemažai: pasirašytos asociacijos sutartys, vyksta laisvoji prekyba, įvestas bevizis režimas.

 

„Nėra tik progreso dėl ES plėtros. Bet čia jau neapsisprendžia pati ES. Manau, kad iki kitų EP rinkimų niekas nesikeis“, – kalbėjo G. Kirkilas. Jis neabejojo, kad programa turi gerą perspektyvą. „Joje dalyvaujančios šalys visais aspektais mums yra svarbios. Neduok Dieve, jei ES jas užmirštų, tuomet jos neabejotinai grįžtų į kitos įtakos zoną. Dabar jos, ypač Ukraina, Gruzija, Moldova, angažuotos integruotis į ES, nors, žinoma, aiškios perspektyvos dar nėra. Tačiau jeigu šalys vykdys reformas, ji, manau, atsiras“, – sakė Seimo narys. G. Kirkilo akimis, Lietuva – viena aktyviausių programos dalyvių, turinčių konkrečių idėjų. „Kas gali būti konkrečiau nei Maršalo planas? Ir čia ne vien finansinė parama Ukrainai, o pirmiausia – jos susiejimas su reformomis. Jeigu tokiam planui būtų pritarta, Ukraina, manau, tikrai tęstų reformas visose srityse“, – dėstė jis.

 

Istorinė plėtros galimybė

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis sakė iš šio Rytų partnerystės susitikimo daug nesitikintis. Pirmiausia – dėl sudėtingos politinės situacijos Vokietijoje, kur nepavyksta suformuoti naujos vyriausybės. „Realiai tai bus dabartinės politikos įtvirtinimas, nes tai vyksta politiškai gana sunkiomis sąlygomis, kai nežinia, ar kanclerės Angelos Merkel vyriausybė bus dar kartą suformuota. Ji iš esmės buvo pagrindinė ES vienytoja šiais klausimais, mus nuolat remdavo“, – kalbėjo parlamentaras.

 

Ž. Pavilionio manymu, ilgainiui Vakaruose bus grįžta prie ES ir NATO plėtros į Rytus. Tačiau tam reikia stiprių politinių sąjungininkų Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse. Vis dėlto šiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime bus įvardyti įvairūs maži tikslai, kurie, pasak politiko, yra daugiau operatyvinio lygio. „Nėra suformuluota ilgalaikė ir strateginė vizija. Konkrečiai šnekant, nėra ES narystės perspektyvos Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. Kol kas Briuselyje ji nebus suteikta. Tikiuosi, kad šalys, turinčios asociacijos sutartis, bus išryškintos kaip pažangiausia, labiausiai prie Europos priartėjusi grupė“, – sakė Ž. Pavilionis.

 

Anot jo, visai realu, kad minėtos trys šalys ateityje galėtų tapti ES šeimos dalimi. Parlamentaras priminė, kad daug abejonių Vakaruose būta ir dėl Lietuvos narystės Bendrijoje, bet sugebėjome įveikti kliūtis ir pasiekti tikslą. „Dabar atsiveria antras istorinis langas tiek ES, tiek NATO plėtrai būtent dėl to, kad Vašingtone atsirado žmogus, kuris pasakė neleisiantis kokioms nors autokratijoms peržengti Vakarų raudonų linijų. Baracko Obamos laikotarpiu per aštuonerius metus praradome iš esmės visas mūsų raudonas linijas“, – akcentavo politikas.

 

Ž. Pavilionis jaučia tam tikrą nusivylimą, kad kitos trys Rytų partnerystės šalys pasirinko palaikyti ne tokius glaudžius ryšius su ES.

 

Potencialas neišnaudotas

Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus nuomone, Rytų partnerystės programa neprarado savo aktualumo, pasiekta nemažai. „Ar galėjo kas nors Briuselyje įsivaizduoti, kad bevizis režimas su tomis partnerystės valstybėmis įsigalios taip greitai? Žinant, kokia ES atsargi, kiek neigiamų dalykų pastaruoju metu nutiko – sugrįžo terorizmas, išaugo migracijos srautai, galima teigti, kad leidimas judėti be vizų – didžiulis laimėjimas. O kur dar laisvosios prekybos sutartys ir susitarimas dėl sektorinių reformų. Manau, kad kaip tik dabar viskas ir pajudės, pamatysime tikrąjį mūsų bendradarbiavimo potencialą“, – sakė P. Auštrevičius.

 

Jo teigimu, Lietuvą būtų galima priskirti prie partnerystės programos „optimistų ir aktyvistų“. Būti tokiais, politiko žodžiais, įpareigoja mūsų kaimynystė ir istorinė patirtis. „Mes elgiamės teisingai. Nors, mano nuomone, neišnaudojome galimybės parengti specialią deklaraciją dėl Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės. Be tokio dokumento šiam reikalui nebus skiriama reikiamo dėmesio“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

 

Anot jo, Rytų partnerystės ateitį reikėtų sieti su Ukrainos situacija. „Programos strateginė linija eina per Ukrainą. Todėl teisingai elgiamės tiek daug į ją investuodami, skirdami dėmesio. Tačiau kartu turime Ukrainai pasakyti, ko ji nepadarė. O tokių darbų sąrašas – ilgas“, – pabrėžė europarlamentaras.

 

Juntamas nuovargis

Kauno technologijos universiteto Europos instituto vadovo, buvusio diplomato Vygaudo Ušacko manymu, šiuo metu vykdant Rytų partnerystės programą juntamas tam tikras nuovargis, inercija ir ambicijų trūkumas. „Iš tiesų pasiekta nemažai: pasirašytos laisvosios prekybos sutartys, liberalizuotas vizų režimas. Tačiau Ukraina, Gruzija ir Moldova nori matyti kitą tarpinę stotelę, kitus apčiuopiamus integracijos siekius – palaipsnį integravimąsi į ES skaitmeninę, energetikos, muitų rinką. Mūsų, pirmiausia – Lietuvos, kuri labai suinteresuota programos plėtra, pareiga paremti šių valstybių siekius“, – „Lietuvos žinioms“ sakė buvęs ES ambasadorius Rusijoje.

 

Vis dėlto, anot jo, vieni to nepadarysime – reikalingas komandinis žaidimas. „Būtina sutelkti jėgas, valstybių lyderius, kad programa gautų naują injekciją, naujų ambicijų, galinčių motyvuoti dėl būtinų reformų“, – teigė V. Ušackas. Nors, kaip pažymėjo buvęs diplomatas, šiuo metu dėl įvairių priežasčių apie šių valstybių narystę ES nekalbama.

Nepalankus politinis klimatas

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, lūkesčiai dėl šio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo yra riboti. Mažai kas tikisi, kad bus paminėta valstybių partnerių narystės ES perspektyva. „Veikiausiai bus apsiribota pozityvių dalykų paminėjimu kalbant apie reformas Ukrainoje, Gruzijoje, apie įgyvendinamą bevizį režimą, apie tai, kas bus numatyta finansinių ir techninės paramos išteklių, kuriuos ES toliau ketina skirti, klausimais“, – svarstė politologas.

 

Rytų partnerystės programa yra tai, kaip ES gali prisidėti prie pokyčių, kurių siekia jos rytinių kaimynių visuomenės. R. Vilpišausko vertinimu, ji svarbi tiek, kiek Bendrijos šalims yra aktualu tai, kas vyksta Rytų kaimynystėje. Tokioms valstybėms kaip Lietuva, Lenkija tai yra itin svarbu.

 

Vis dėlto, kaip pabrėžė ekspertas, dabartinis politinis klimatas Europoje nėra palankus tvirtesniems įsipareigojimams dėl plėtros į Rytus. „Diskutuojama, ar šio susitikimo išvadose turi būti nuoroda į Olandijoje vykusio referendumo dėl asociacijos sutarties su Ukraina rezultatus. Turbūt tai yra išraiškingiausias tų plėtrai ar tvirtesniems plėtros įsipareigojimams nepalankių visuomenės nuotaikų ženklas. Taip pat nematyti didelio entuziazmo kalbėti apie plėtrą į Rytus ir kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje. Apskritai darbotvarkėje yra daug kitų klausimų: derybos su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš ES, politinė situacija Vokietijoje dabar yra visiškai neaiški. Visi mano minėti veiksniai mažina ES ir bent didesnės dalies jos valstybių norą tvirčiau įsipareigoti. Kita vertus, nuogąstaujama dėl to, ar Rytų partnerės, ypač jų politikai, deda pakankamai pastangų įgyvendinti reformas, kurių, pavyzdžiui, Ukrainoje, tikėjosi Maidano dalyviai“, – pažymėjo jis.

. . .

ES Rytų partnerystės programa

Saugumas, stabilumas ir gerovė, demokratija ir teisinė valstybė Rytų Europoje bei Pietų Kaukaze yra vienas iš ES prioritetų. 2008 metų birželį Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Komisijos parengti pasiūlymą dėl Rytų partnerystės, siekiant remti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti ES santykius su jos rytinėmis kaimynėmis.

 

Atsižvelgiant į konfliktą Gruzijoje ir jo padarinius regiono stabilumui, 2008 metų rugsėjo 1 dieną vykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo paprašyta šį darbą paspartinti. Tapo būtina nustatyti bendrą nuoseklią politikos programą, skirtą šalims, kurios tapo naujomis rytinėmis ES kaimynėmis. Rytų partnerystė buvo įsteigta 2009 metais kaip bendra iniciatyva, kurioje dalyvauja: ES; ES valstybės narės; šešios šalys partnerės Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina.

 

Dabartinė padėtis

Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina: 2014 metais sudaryti asociacijos susitarimai. Išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai su šiomis šalimis partnerėmis jau laikinai taikomi ir jais šių šalių partnerių ir ES santykiai pasiekė naują lygį.

 

Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija: ES taikys labiau diferencijuotą ir individualų požiūrį į santykius su šiomis šalimis.

 

Šaltinis: Europos Sąjungos Taryba