Dangus virš Lietuvos bus saugus jau 2018-aisiais?

lzinios.lt 2017 11 16

Jau kitąmet NATO pavyks sudaryti sutartį dėl Baltijos šalių oro erdvės gynybos. Tokią viltį praėjusią savaitę išreiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, dalyvaudamas Šiaurės ir Baltijos šalių, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų ir JAV gynybos ministrų susitikime Helsinkyje.
"Patriot" kompleksai pratybose Lenkijoje./

lzinios.lt
Kaip naujienų agentūrai „Reuters“ sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, jis „tikisi“, kad 2018 metais NATO galėtų sudaryti susitarimą dėl bendrų pastangų Baltijos šalių oro gynybai.



Apie tai, koks turėtų būti šis susitarimas, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame LŽ komentare rašoma: „NATO ir sąjungininkai pripažįsta, jog oro gynyba, ypač prie Rytinių NATO sienų, yra viena pažeidžiamiausių bendros gynybos vietų. Lietuva, siekdama stiprinti oro gynybą iš savo pusės, neseniai pasirašė sutartį dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimo, tačiau realiai efektyvią oro gynybą galima sukurt tik regioniniame kontekste ir sąveikoje su sąjungininkais. Sieksime, jog NATO imsis lyderystės skatinant oro gynybos stiprinimą.“

 

Kaip LŽ teigė apžvalgininkas Audrius Bačiulis, jei KAM vadovas išreiškė tokią viltį, „tai gal pagaliau įvyko kokie nors teigiami pokyčiai dėl spaudimo iš NATO būstinės“. Anot jo, lig šiol visos kalbos apie bendrus Baltijos šalių ginkluotės pirkimus ar sistemų sujungimus tik kalbomis ir liko.

 

Audriaus Bačiulio nuomone, lig šiol tik Lietuva ėmėsi konkrečių žingsnių oro gynybai stiprinti: „Geriausias pavyzdys – norvegų oro gynybos sistema NASAMS. Iš pradžių daug kalbėta ir planuota, kad vienodas sistemas pirks visos trys Baltijos šalys kartu (o tai būtų ir pigiau, ir įgalina pilną tarpusavio sąveiką). Regėjosi, kad Rusijos agresijos akivaizdoje, augant visų trijų šalių gynybos išlaidoms, šis projektas iš tikrųjų pavyks. O pasekoje – kaip visada – Lietuva nusipirko, latviai ir estai – ne.“

 

Pasak LŽ kalbinto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) docento Deivido Šlekio, kalbant apie oro erdvės gynybos stiprinimą, veikiausiai reikėtų tikėtis antžeminio bazavimo oro gynybos pajėgumų stiprinimo, nes NATO oro policijos misijos pajėgumų Baltijos šalys šiuo metu negali tikėtis padidinti dėl infrastruktūros stygiaus visose trijose šalyse.

Kita vertus, pastaruoju metu didelį dėmesį oro gynybos klausimui skiria Lenkija, kurios oro pajėgos, lygiai, kaip ir sausumos kariuomenė artimoje ateityje greičiausiai bus tankiau dislokuota ties rytinėmis šios šalies sienomis.

 

Politinis ir finansinis aspektai

Anot Deivido Šlekio, Baltijos šalys rodo norą turėti savo dispozicijoje amerikietiškus ilgojo nuotolio oro gynybos kompleksus „Patriot“, tačiau jų įsigijimas taptų ne tik finansine našta Baltijos šalims, bet ir politiniu – diplomatiniu iššūkiu Vašingtonui. Pasak eksperto, JAV nėra linkusios ne tik lengvai leisti šias sistemas įsigyti kitoms valstybėms, bet ir „skolinti“, kaip amerikiečiai tai padarė šiemet, pratybų „Tobruko palikimas“ metu.

 

„Lietuva ir greičiausiai kitos Baltijos šalys tokį įsigijimą vertintų, kaip savaime suprantamą žingsnį stiprinti oro erdvės gynybą, tačiau Vašingtonas ir Briuselis taip pat turi svarstyti, kaip Maskva sureaguotų į nuolatinį „Patriot“ sistemų dislokavimą mūsų regione“, – LŽ sakė TSPMI dėstytojas. Taip pat politiniu klausimu taptų ir sprendimas, kurioje iš Baltijos šalių dislokuoti šias sistemas.

Pasak Deivido Šlekio, NATO oro policijos misija, nors šiuo metu ir neturi rimtų plėtros perspektyvų Baltijos šalyse, galėtų būti panaudota ir kaip politinis svertas. „Šiuo metu oro policijos misijos pajėgų bazavimas nuolat vis pratęsiamas keletui metų, o paskelbimas apie nuolatinį jos bazavimą taip pat būtų naudingas politinis sprendimas ir įtaigus signalas“, – sakė Deividas Šlekys.

 

Anot Audriaus Bačiulio, „Patriot“ sistemos rotacijos Baltijos šalyse, Oro policijos misijos pavyzdžiu, klausimas taip pat neatmestinas, tačiau savi pajėgumai būtų efektyvesni.

 

„Gal ministras Raimundas Karoblis kalbėjo apie tai, kad NATO, analogiškai Oro policijos misijai, sukurtų Oro gynybos misiją ir rotuotų Baltijos šalyse „Patriot“ bateriją? Tokia principinė sistema jau sukurta ir veikia. Pavyzdžiui, Vokietijos „Patriot“ baterijos saugojo Turkijos oro erdvę, kai jai dėl karo Sirijoje buvo kilusi reali grėsmė, o patys turkai šiuolaikinių oro gynybos sistemų neturėjo. Vis tik tai būtų tik laikina priemonė. Be savų raketų patikimos oro gynybos neturėsime“, – LŽ sakė apžvalgininkas.

 

Ar mus apgintų Lenkija?

Lenkija jau daugiau nei metus derasi dėl galimybės dislokuoti arba įsigyti „Patriot“ sistemas. Pasak Deivido Šlekio, klausimas, ar Lenkijoje dislokuotos „Patriot“ sistemos galėtų užtikrinti Baltijos šalių gynybą, karybos ekspertams derėtų įvertinti, ar „Patriot“ veikimo nuotolis leistų efektyviai pasipriešinti Rusijos raketoms, pirmiausiai – „Iskander“.

 

Kita vertus, Lenkijoje dislokuoti amerikietiški kompleksai sustiprintų Baltijos šalių ir pirmiausiai Lietuvos oro gynybą, nes be abejonės būtų dislokuoti arčiau Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Kalbėti apie visos Baltijos šalių oro erdvės gynybą iš Lenkijos, anot TSPMI eksperto, taip pat būtų galima veikiausiai tokiu atveju, jei Lenkija šiam reikalui gautų NATO paramą, įskaitant ir finansus.

 

Finansinis klausimas būtų taip pat svarbus Baltijos šalims, nusprendusioms pačioms įsigyti „Patriot“ sistemas, kaip kad to siekia ir Lenkija. Anot Deivido Šlekio, Lietuva, Latvija ir Estija veikiausiai taip pat prašytų NATO paramos – galbūt atsiunčiant čia oro gynybos sistemas – o pačios prisidėtų prie bazavimo išlaidų padengimo.

 

Apžvalgininko Audriaus Bačiulio nuomone, „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje nepakaktų: „Nežiūrint didelio „Patriot“ šūvio nuotolio, dengiančio Kaliningrado sritį, yra labai didelis skirtumas, ar šaudyti į nuskrendantį taikinį, ar atskrendantį.“