JAV verslininkė: visi keliai veda į Lietuvą

lzinios.lt 2017 10 24

Į Lietuvą naujų užsienio investuotojų bandanti pritraukti lietuviškų šaknų turinti JAV verslininkė Cynthia Pasky optimistiškai kalba apie mūsų valstybės potencialą. Kartu ji sako, kad jei norime išlikti konkurencingi, turime lengvinti sąlygas užsieniečiams atvykti čia dirbti.

lzinios.lt
Detroite, Mičigano valstijoje, gyvenanti C. Pasky yra JAV bendrovės „Strategic Staffing Solutions-S3“ vadovė. Ji į mūsų šalį padėjo atvesti ne vieną tarptautinę kompaniją. Šiomis dienomis Lietuvoje viešėjusi verslininkė irgi atvežė gerų žinių – Kaune savo veiklą gali pradėti didelė JAV įmonė. Jei sandoris pavyktų, ji sukurtų maždaug pusę tūkstančio naujų darbo vietų. Apie užsienio investicijas, mūsų šalies patrauklumą verslui ir dar neišnaudotas galimybes, lietuvybę globaliame pasaulyje – interviu su verslininke Cynthia Pasky.

 

 

Vilioja talentai ir darbo etika

– Šįkart į Lietuvą atvykote turėdama žinių, kad į Kauną gali ateiti naujas užsienio investuotojas. Gal apie tai papasakotumėte plačiau?

– Kol nebaigėme sandorio, negaliu atskleisti įmonės pavadinimo. Tačiau manome, kad Kauno potencialas didžiulis. Lietuva tampa patrauklesnė, kai galime „parduoti“ talentų tarp Vilniaus ir Kauno kombinaciją. Turime du klientus, kuriuos atvedėme į Kauną maždaug prieš trejus metus, ir jie sukūrė tūkstantį darbo vietų.

 

Džiaugiamės dabartine galimybe ir sunkiai dirbame tam, kad viskas pavyktų. Kol vyksta procesas, nenoriu atskleisti detalių. Pasakysiu tik tiek, jog tai amerikiečių kompanija, ir pradžioje galėtume kalbėti apie 500 naujų darbo vietų.

– Kodėl Lietuva gera vieta investuoti?

– Pirmiausia lietuviai yra sunkiai dirbantys, talentingi, išsilavinę žmonės. Manau, daug padaryta siekiant pagerinti sąlygas plėtoti čia verslą. Turiu mintyje skaidrumą, lengvesnį įmonių steigimą, Darbo kodekso sureguliavimą. Korporacijos ieško šių ir kitų dalykų. Išskirčiau ir talentus bei darbo etiką – tai yra svarbiausia.

 

– Esama ir nerimą keliančių dalykų. Dėl didžiulės emigracijos verslas susiduria su darbo jėgos trūkumu, o imigracija į mūsų šalį menka. Kaip vertinate tokią situaciją?

– Jau ne vienus metus kalbu apie tai, kad Lietuva turi lengvinti sąlygas užsieniečiams, norintiems atvykti čia dirbti, ypač turintiems paklausių techninių įgūdžių. Mėlynosios kortelės (leidimų teisėtai apsigyventi ir Europos Sąjungos (ES) šalyje dirbti aukštos kvalifikacijos darbą – red.) procesas buvo pagerinimas, tačiau tai – mažas žingsnis. Jei Lietuva toliau nori būti konkurencinga ir pritraukti reikšmingų užsienio investicijų, ji privalo parodyti, kad galima nubrėžti daug didesnį talentų ratą.

 

Situaciją keičia rinkimai

– Kiekviena Lietuvos Vyriausybė deklaruoja, jog pritraukti investicijų yra vienas pagrindinių prioritetų. Kaip manote, ar į tai dedama pakankamai pastangų? Ko reikia, kad šioje srityje taptume sėkmingesni?

– Manau, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ dirba puikiai. Jai sekasi reklamuoti šalį. Agentūra kaip įmanydama stengiasi, kad pradėtų ir baigtų sandorius su investuotojais. Beje, stebint „Brexit“ derybas tam, mano nuomone, atsiranda daug papildomų galimybių.

 

Norėčiau, kad Vyriausybės vadovai bent kartą per metus aplankytų subjektus, reikšmingai investavusius šalyje. Tada pamatytų, kas buvo sukurta, padėkotų, suprastų, ką reikia daryti, jog verslas būtų plėtojamas dar sėkmingiau.

 

Užsienio investicijos sukūrė daug labai gerų darbo vietų lietuviams. Tai reikia tęsti.

 

– Dauguma užsienio investicijų tenka keliems didiesiems šalies miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai. Tuo metu regionai, nors juose irgi esama laisvų ekonominių zonų, galimos mokesčių lengvatos, retai sulaukia kompanijų, kuriančių darbo vietas ir keliančių vietos ekonomiką. Kodėl Lietuvos regionai nėra patrauklūs užsienio investuotojams? Kaip tai pakeisti?

– Tai ne unikalus iššūkis Lietuvai. Esu iš Detroito. Miesto centre ir netoliese, kur įsikūrę universitetai, ligoninės, juntamas neįtikimas renesansas. Sunkiai dirbame, kad verslas kraustytųsi tolyn, į pakraščius. Verslininkai tvirtina, jog nori būti mieste.

 

Lietuvoje esama labai gerų pavyzdžių. Jei pažiūrėtume, kas įvyko Kaune per pastaruosius dvejus metus, pamatytume, kad pagerėjo kelių būklė, atsirado naujų biurų pastatų, puoselėjamos žaliosios erdvės.

 

Keletą kartų buvau Marijampolėje. Prieš kelerius metus šiame mieste surengėme choro iš Detroito koncertą. Manau, Marijampolės valdžios atstovai turėtų pasidomėti, ką daro Kauno meras ir ko reikia, kad miestas taptų toks pat patrauklus. Trumpuoju periodu – pamąstyti, kaip pagerinti susisiekimą tarp Marijampolės ir Kauno. Juk jis turi būti patogus nuolat keliauti talentams.

 

– Kelios didelės kompanijos – „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir „Estrella Baltics“ – uždarė gamyklas Lietuvoje ir perkėlė gamybą į Lenkiją. Ar tai normali, ar susirūpinimą kelianti situacija?

– Nemanau, jog dėl to reikėtų labai nerimauti. Laisvos rinkos sąlygomis tai normalu. Verslininkai priėmė tokius sprendimai norėdami konsoliduoti veiklą. Žinau, kad Lietuvoje buvo didelių investicijų. Ta tendencija norime sekti toliau.

 

Per Baltijos regiono strateginę paslaugų centrų konferenciją savo kalbą pradėjau nuo to, kad turime suprasti, jog keičiasi ir verslas, ir klientai. Tai nuolatinis procesas. Bus verslininkų, kurie sakys, kad konsoliduoja veiklą, bet bus ir tokių, kurie nuspręs čia sukurti 500 papildomų darbo vietų. Tai – verslo eiga.

 

– Pastaraisiais metais Lietuva pasiekė labai daug, pavyzdžiui, mūsų valstybės ekonomika auga kone sparčiausiai ES. Tačiau vis tiek šalį kamuoja rimtos socialinės problemos: trečdalis žmonių skursta, pensijos, atlyginimai yra vieni mažiausių ES. Kaip tai įveikti?

– Pats tiesiausias kelias – įsitraukti į rinkimų procesą ir išsirinkti tinkamus lyderius. Manau, labai lengva pamiršti istoriją, tai, kas dar neseniai buvo nepasiekiama, ir sakyti, kodėl turėčiau balsuoti? Tačiau žmonėms tereikia pažvelgti 30 metų atgal, kad suprastų, kodėl jie turėtų įsitraukti į rinkimų procesą. Gyventojams būtina balsuoti ir rinkti asmenis, kurie gali tinkamai spręsti šiuos klausimus bei problemas.

 

Pasisako už dvigubą pilietybę

– Lietuvoje daugybę metų vyksta diskusijos dėl dvigubos pilietybės. Kokia jūsų nuomonė apie įteisintą galimybę turėti dviejų skirtingų valstybių pasus?

– Man dviguba pilietybė nekelia klausimų, nematau jokių neigiamų pasekmių dėl to. Parlamentas turėtų priimti tai nustatančius įstatymus. Norėčiau pagirti buvusį Lietuvos ambasadorių JAV Žygimantą Pavilionį, kuris dabar parlamente neša šios kovos vėliavą.

 

Mano nuomone, dviguba pilietybė taip pat būtų teigiamas impulsas darbuotojams ir investuotojams. Dažnai apie tai pamirštama. Žvelgdami iš ekonominės plėtros perspektyvos, turėtume daryti viską, kad įtrauktume žmones, galinčius turėti dvigubą pilietybę.

 

– Vadinate save lietuve, jūsų seneliai išvyko iš Lietuvos į JAV. Ką jums reiškia būti lietuve ir lietuvybė globaliame pasaulyje?

– Mūsų kompanijos šūkis – „Visi keliai veda į Lietuvą“. Kad ir kur pasaulyje būčiau, kalbu apie Lietuvą. Savo draugams, kolegoms ar klientams sakau: „Jūs tik palaukite, rytoj ar kurią kitą dieną susidursite su kuo nors, kas turi šį tą bendra su Lietuva.“ Paskui jie visada siunčia man SMS žinutes ar elektroninius laiškus: „Buvai teisi, Pasky, taip ir nutiko.“

 

Kai pagalvoju, kokio proceso dalimi galiu būti, neturiu tinkamų žodžių apibūdinti, kaip man tai ypatinga ir reikšminga. Šalis laisva, jos ekonomika plėtojama, struktūros keičiasi, yra galimybė sukurti beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Tai labai gera patirtis mūsų kompanijai tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje.

 

Man asmeniškai lietuvybė reiškia žinojimą, iš kur kilusi mano šeima. Taip pat – galimybę padėti Lietuvai keistis.