R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kokio kandidato į prezidentus ieško R. Karbauskis

delfi.lt 2017 10 16

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, kitaip nei mes, mielas skaitytojau, jau žino, kas laimės 2019 m. prezidento rinkimus.

Lietuva, tarsi geltonkasė rūpestingo baudžiavos laikų ūkininko dukra, jau pažadėta jaunikiui, o kad jo nė nepažįsta, tai anokia bėda – ateis laikas eiti prie altoriaus - ir vis tiek ištars „Taip“.

 

O kad jaunosios nesuviliotų koks pašalinis, negavęs šeimininko palaiminimo, reikia visiems parodyti, kas už tai būna. Vos tik Kauno meras Visvaldas Matijošaitis „Vilmorus“ apklausoje, atliktoje rugsėjo 8-17 dienomis, aplenkė LVŽS premjerą Saulių Skvernelį, beliko spėlioti, kokiu būdu jis bus nusodintas. Tada dar pats V. Matijošaitis LNK televizijos laidoje prisišnekėjo: „Jeigu bus blogi kandidatai – reiškia, atsistosim ir eisim. Aš ir meru neplanavau būti, bet jau man buvo atsibodęs gyvenimas apleistame mieste“.

 

Smūgio per viršugalvį ilgai laukti neteko – Vyriausybės pristatytame 2018 m. biudžete nebeliko pinigų ambicingiausiam V. Matijošaičio projektui – S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai. „Turėti padorų stadioną yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Šiandien turime statybos leidimą, parengtą techninį projektą ir pradedame viešųjų pirkimų konkursą. Po rekonstrukcijos tai bus visiškai naujas stadionas: tai bus geriausias Lietuvoje, aukščiausios, ketvirtosios, kategorijos stadionas“, – garsiai svajojo Kauno meras. Stadiono statybas jis planavo užbaigti iki 2018 m. pabaigos, tai yra kaip tik iki prezidento rinkimų.

Neužbaigs, o pasaulio žiniasklaidos pranešimų apie Lietuvos futbolininkų kovas su tituluotais varžovais pagrindine tema ir kitais metais išliks mūsų stadionų, jei juos taip galima pavadinti, kiliminė danga.

 

„Realių kandidatų į prezidentus yra ir Vilniuje, todėl reiktų rimtai peržiūrėti, kam čia pinigai neskirti, ir suvesti tai į premjero kovą su kuriuo nors iš galimų kandidatų“, – juokavo S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.

 

Tai juk būtent taip ir padaryta – prieš keletą mėnesių S. Skvernelis sustabdė savo įmokas po 1 dolerį per mėnesį „Laisvės TV“, kurią lyg tyčia įkūrė populiariausių politikų apklausose nežinia kodėl minimas žurnalistas Andrius Tapinas. Ne kažin kokia netektis, bet doleris prie dolerio.

 

Kas ten dar liko sąrašo viršuje: SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo narė Ingrida Šimonytė, europarlamentaras Antanas Guoga? Pastarasis kaip reikiant įklimpo „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo dalininkų berniukiškuose galios žaidimuose, bet dar yra laiko rinkėjams užmiršti šios istorijos smulkmenas ir prisiminti tik jo bekompromisį požiūrį į „MG Baltic“ pinigus.

 

Viešai išsakomi svarstymai, ką LVŽS pasirinks savo kandidatu, reiškia ne vidinės demokratijos šventę šioje vieno žmogaus suburtoje organizacijoje, o veikiau paties R. Karbauskio dvejones, ar jis pats galėtų, net ir pasitelkęs visus savo išteklius, laimėti rinkimus. „Spinter tyrimų“ duomenimis už jį rugsėjo pabaigoje balsuotų perpus mažiau respondentų negu už premjerą Saulių Skvernelį, o Kultūros komiteto pirmininko pareigos nesuteikia galimybių kasdien puikuotis nuveiktais darbais. Juolab ir pats R. Karbauskis dar nepradėjo elgtis kaip kandidatas, o gal tokiam veikimui net nėra pasiruošęs: tektų iš naujo atsakinėti į klausimus apie išvežtą į Ispaniją šeimą, santykius su Greta Kildišiene bei trąšų verslo partnerius iš Rusijos.

 

R. Karbauskis mieliau paskirtų ką nors iš savo atvestų į didžiąją politiką žmonių kandidatu į prezidentus, kad išrinktą galėtų valdyti taip, kaip kažkada Jurijus Borisovas tampė už virvučių Rolandą Paksą. Tačiau nė vienas iš jų neturi R. Pakso gabumų trumpam suvaidinti tvirtą lyderį, suprantantį paprasto žmogaus vargus. O prie užsienio politikos – srities, kurioje daugiausiai reiškiasi prezidento galios – dabartinė mūsų šalies vadovė nė vieno valstiečio iš tolo neprileidžia. Nebent LVŽS skubiai priimtų į savo gretas nepartiniu likusį Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, bet prireiktų itin daug išteklių jį išreklamuoti taip, kad surinktų 2016 m. LVŽS atvedusių į Seimą rinkėjų protesto balsus.

R. Karbauskio kandidatui, kad ir kas juo būtų, didžiausią grėsmę kels ne tokie centro dešinės politikai kaip I. Šimonytė ir G. Nausėda, o tie, kas juos triuškintų iš kairės. Naglis Puteikis, Vytenis Andriukaitis arba Aušra Maldeikienė keliais radikaliais pasisakymais galėtų išbudinti ir atvesti prie balsadėžių tą rinkėjų dalį, kuri šiandien apklausose sudaro gausiausias „Nežino“ ir „Nebalsuotų“ grupes.

„Viešpatie, statykite jūs ką norite toje Lukiškių aikštėje... Paskui visi kartu pažvengsime“, – penktadienį feisbuke parašė vilnietis architektas Artūras Imbrasas. Panašiai ir į S. Daukanto aikštės rūmus galime pasodinti kažką, iš ko kitą rytą po rinkimų pasijuoksime, tačiau prezidento, kaip ir to paminklo, šešėlyje mums reikės gyventi ne vienerius metus. Ir labai greitai tai gali tapti visai nejuokinga.