Rusijoje gyvenančiam sovietų karininkui – Lietuvos kirtis: atversta istorinė byla

alfa.lt 2017 10 04

1991 m. sausio įvykių Lietuvoje metu veikę ir, įtariama, nusikaltimų darę sovietų karininkai iki šiol, praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus, neturi ramybės – praėjus dviem dešimtmečiams nepriklausomybę atgavusios Lietuvos teismai imasi nagrinėti tuo metu prie televizijos bokšto ir kitų strategiškai svarbių vietų įvykusius veiksmus, kurie iki šiol vertinami prieštaringai.

Vieni teigia, kad tuo metu „savi šaudė į savus“, kiti – kad tuo metu, pažeidžiant tarptautinę teisę, sovietų kariniai elementai susidorojo su taikiais piliečiais, savo kūnais užstojusiais idealus ir laisvės troškimą nuo tankų. Kaltinimų šįkart oficialiai sulaukė buvęs sovietų karininkas Vladimiras Kotliarovas (gim. 1964 m. Donecko srityje), 2014 m. suimtas Italijoje, bet vėliau paslaptingai dingęs, ir buvęs Pskovo divizijos desantininkas Sergejus Kostecas (gim. 1960 m. Kišiniove).

 

Sulaikytas karininkas sugebėjo mįslingai dingti

Nors kruvinomis 1991 m. sausio dienomis Lietuvoje įvykdyti karo nusikaltimai, kurie pareikalavo 14 gyvybių, jau nagrinėjami vadinamojoje Sausio 13-osios byloje, kurioje kaltinimai buvo pateikti net 65 kaltinamiesiems, keliems asmenims ikiteisminis tyrimas prieš kelerius metus buvo išskirtas, todėl naujai atverstoje byloje prie televizijos bokšto, Spaudos rūmų pastato ir kitų strateginių objektų sovietų kariuomenės vykdyti galimai nusikalstami veiksmai nagrinėjami kiek siauresne apimtimi.

 

Kaltinimai dėl karo nusikaltimų ir tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis spalio 4-ąją atverstoje byloje pateikti buvusiam sovietų karininkui V. Kotliarovui ir S. Kostecui. Beje, V. Kotliarovas, kaip ir prieš keletą metų suimtas Kaliningrado srities gyventojas Jurijus Melas (bene vienintelis iš kaltinamųjų, realiai galintis sulaukti bausmės Sausio 13-osios byloje), kadaise buvo pakliuvęs teisėsaugai – 2014 m. gegužę rusas buvo sulaikytas Milano oro uoste, kai atvyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus. Tačiau vėliau V. Kotliarovas paslaptingai dingo, paskyrus buvusiam karininkui namų areštą.

 

Būtent dėl šios priežasties – tikintis, kad sulaikytas V. Kotliarovas gali būti išduotas Lietuvai, – buvusio sovietų karininko byla buvo išskirta iš bendros Sausio 13-osios bylos.

 

Kaip ir reikėjo tikėtis, labai rimtų kaltinimų sulaukę Rusijos piliečiai trečiadienį teisme nepasirodė, nors buvo informuoti apie įvyksiantį teismo posėdį, o S. Kostecui, kaip paaiškėjo, pranešimas apie posėdį buvo įteiktas asmeniškai.

 

Neatvykę į teismą Rusijos piliečiai teisme turėtų pasiaiškinti dėl savo veiksmų prie televizijos bokšto, Spaudos rūmų, Lietuvos radijo ir televizijos pastato – įtariama, kad Pskovo divizija, kuriai priklausė V. Kotliarovas ir S. Kostecas, buvo vienas iš aktyviausiai veikusių sovietų karinių dalinių, savo veiksmais prisidėjusių prie smurto ir padėties destabilizavimo nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

 

Nors trečiadienį pradėtas garsinti kaltinamasis aktas, bylą nagrinėjanti trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija artimiausiu metu spręs, ar nagrinėti šią bylą, ar visgi prijungti ją prie Sausio 13-osios bylos. Tokį prašymą teismui pateikė patys prokurorai, anot kurių, Italijoje sučiuptam V. Kotliarovui vėliau dingus, išnyko priežastys, dėl kurių verta S. Kosteco ir V. Kotliarovo bylą nagrinėti atskirai nuo kitų 1991 m. sausio 11–13 d. įvykių. „Šioje išskirtoje byloje ir jau nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjami tie patys 1991 m. sausio 11–13 dienų įvykiai“, – teigė prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

 

Pradėjo nepaskelbtą karą

Kaip minėta, Sausio 13-osios įvykiai iki šiol vertinami nevienareikšmiškai. Tačiau tie, kurie stovėjo ne sovietinėje barikadų pusėje, sovietinės armijos veiksmus vertina kaip karą. „SSRS pradėjo nepaskelbtą karą prieš Lietuvos Respubliką“, – dar 2016 m. kovą, davęs parodymus Sausio 13-osios byloje, teigė vienas iš faktinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrėjų profesorius Vytautas Landsbergis.

 

Anot profesoriaus, kruvini 1991 m. sausio įvykiai bylojo apie Tarybų Sąjungos naujai atkurtai Lietuvos valstybei paskelbtą neoficialų karą, kuriame dalyvavo ne tik kariniai daliniai, bet ir, pasak V. Landsbergio, Lietuvoje veikusi penktoji kolona, išdavikai ir prisitaikėliai. Įdomu tai, kad, pasak V. Landsbergio, karinė agresija vykdyta ne tik ginklu, bet ir propaganda, – tuometinėje Tarybų Sąjungoje netgi bandyta formuoti nuomonę, kad tai Lietuva puola Tarybų Sąjungą.

 

„Šiandien kaltinamieji turėtų būti, galbūt ir yra, vertinami kaip karo nusikaltėliai. Ne tik Gorbačiovas ar kiti aukšti vadovai“, – teigė profesorius.

 

V. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad 1991 m. naudoti propagandinio karo metodai, bandant formuoti neigiamą priešų įvaizdį, buvo sėkmingai perimti Tarybų Sąjungos įpėdinės Rusijos, kuri šiuos metodus naudojo Ukrainoje.

 

Anot V. Landsbergio, nepriklausomos Lietuvos valstybei koją kišo ir okupacinės valdžios nesibaidę politikos veikėjai. Profesoriaus teigimu, apie tai bylojo kritiniu momentu Sausio 13-osios naktį nežinia kur prapuolęs ministras pirmininkas Albertas Šimėnas, Kazimieros Prunskienės bandymai Lietuvos Vyriausybėje surengti perversmą ir perimti valdžią į savo rankas. Tačiau, pasak V. Landsbergio, nepaisant visų kliūčių, Tarybų Sąjungai nepavyko sulaikyti į laisvę iš geležinių gniaužtų sprūstančios valstybės.

 

„Mums pavyko išlaikyti valstybės vairą, tą pačią naktį nušalinti nežinia kur dingusį premjerą Albertą Šimėną, išrinkti naują premjerą“, – teigė V. Landsbergis.

 

Prieš metus teisme prabilęs profesorius kalbėjo ir apie būtinybę įvertinti kitus 1991 m. sausį įvykdytus nusikaltimus, kurie iki tol nebuvo eskaluojami, kol iniciatyvos juos ištirti, greičiausiai savo naudai, nesiėmė Rusija, išreiškusi nepasitenkinimą Sausio 13-osios bylos eiga. Pasak V. Landsbergio, 2016 m. pradžioje Rusijoje imta aiškintis, kaip, greičiausiai ginklu į nugarą, buvo nušautas sovietų armijos leitenantas Viktoras Šackichas.

 

Anot profesoriaus, V. Šackichas galėjo būti nušautas iš penkių centimetrų nuotolio saviškių būryje galimai dėl to, kad išreiškė abejones dėl veiksmų, kuriuos kariškiams buvo pavesta atlikti.

 

Pasak V. Landsbergio, Lietuvos prokuratūra aplaidžiai žiūri ne tik į V. Šackicho mirtį – esą yra liudytojų, kurie matė dar vieną žuvusį sovietų kariškį, iš televizijos bokšto išmestą žmogų. Tačiau šios aukos, pasak V. Landsbergio, nėra eskaluojamos, galimi nužudymai nebuvo ir nėra tiriami.

 

„Žuvusių yra 14, sąrašas uždarytas. Tai nėra teisinga“, – sakė profesorius.