Liberalų sąjūdžiui pateikti įtarimai: R. Šimašiaus ir E. Masiulio versijos

delfi.lt 2017 09 22

Penktadienį įtarimų korupcijos byloje sulaukusio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius teigia, kad partija nesutinka su metamais kaltinimais ir rengiasi juos paneigti.

delfi.lt    T. Vinicko nuotr.
„Bendradarbiavome ir bendradarbiausime su teisėsauga, neneigsime faktų, tačiau turime teisę kvestionuoti jų interpretacijas ir tai paneigsime teisme. Epizodai, kuriais kaltinama partija, yra lengvai paneigiami, ir esu tikras, tai sėkmingai padarysime teisme“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R.Šimašius.

 

Pasak jo, penktadienį baigėsi nežinomybė ir tapo aišku, kad žala, kurią partijai padarė buvę kolegos, yra didesnė nei tikėtasi.

R.Šimašiaus teigimu, šeštadienį partija renkasi į neeilinį tarybos posėdį Kaune, kur aptars situaciją.

Įtarimus vadina prasilenkiančiais su realybe

„Šie įtarimai, kurie yra pareikšti Liberalų sąjūdžiui, iš tikrųjų nieko bendro neturi su realybe, o kai kurie iš jų netgi yra sunkiai suvokiami protu. Kita vertus, nuo pat pradžios viso šio politinio trilerio aš sakiau, kad daug čia dar kas paaiškės, tai po truputį tas vaizdas atsiveria“, – DELFI sakė Eligijus Masiulis.

Anot jo, nauja šiandien tai, kad visoje šioje sudėtingoje kortų dėlionėje atsivertė būgnų berniuko korta.

„Matyt, būgnų berniukas nepajėgdamas garbingai ir civilizuotai nuversti E. Masiulį iš partijos pirmininkų pasitelkė teisėsaugą“, – įžvelgė jis. Paklaustas, ar nesijaučia kaltas dėl susidariusios situacijos, E. Masiulis tikino pasakęs viską, ką šią dieną gali pakomentuoti.

„Aš pasakiau viską, ką norėjau pasakyti šią dieną. Ateityje tikrai bus platesni, išsamesni komentarai. Nedaug liko laukti, nes, kaip suprantu, ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą“, – sakė jis.

Pateikti įtarimai partijai

Liberalų sąjūdžiui kaip partijai pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimu. Tokių pačių įtarimų sulaukė ir Darbo partija.

Teisėsauga taip pat tikslina galutinius įtarimus kiek ilgiau nei metus atliekamame tyrime, kuriame papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, jo valdomų žiniasklaidos bendrovių „MG Baltic Media“ ir „Alfa Media“ valdybos pirmininkas ir vadovas Raimondas Kurlianskis, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Įtarimai – įtakingiems liberalams

BNS žiniomis, teisėsauga tikslina galutinius įtarimus vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų. Joje kyšininkavimu ir prekyba poveikiu įtariami vienas koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys ir kiti.

Penktadienio rytą į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atvyko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis.

Apie ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai gegužę, kai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento R.Kurlianskio, tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio ir tuometinio parlamentaro Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir partijos būstinėje.

E.Masiulio namuose per kratas rasta 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, teisėsauga įtaria, kad dalis šios sumos – galėjo būti gautas kyšis iš R.Kurlianskio už „tam tikrus koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“.

E.Masiulio vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui iki šių sukrėtimų prognozuota sėkmė per praėjusių metų Seimo rinkimus. Buvęs susisiekimo ministras E.Masiulis tuo metu įvardintas šešėliniu Liberalų sąjūdžio premjeru.

E.Masiulis iš karto po kratų atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. Netrukus jis paliko ir parlamentą, o teisėsauga jam pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs politikas įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

Šių metų balandį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę. Liberalų sąjūdžiui šis parlamentaras tada jau nebepriklausė – politikas suspendavo narystę partijoje paaiškėjus, kad šiame tyrime jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Seimui panaikinus teisinę neliečiamybę, G.Steponavičiui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.

Jau tuomet prokurorų kreipimęsi į Seimą nurodyta, kad galimu nusikalstamu veikimu galėjo būti siekiama naudos ne pavieniams politikams, o visai partijai – Liberalų sąjūdžiui.

„Asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – šių metų balandį pranešė Generalinė prokuratūra.

Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama G.Steponavičiaus paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Tąkart komentuodamas prokuratūros pranešimus apie galimą neteisėtą partijos finansavimą Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius juos vadino nesusipratimu. Jis teigė nematąs jokio pagrindo įtarimams partijai, nes keli partijos užsakyti auditai parodė, jog Liberalų sąjūdžio finansai – skaidrūs.

Šiemet gegužę prokurorai pateikė įtarimus ir eksliberalui Šarūnui Gustainiui. Dar balandį jis paliko pareigas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Jis taip pat pašalintas iš partijos, nes prokurorų Seimui pateiktoje informacijoje apie G.Steponavičių liberalai tvirtino matantys, kad būtent Š.Gustainis galėjo sąmoningai veikti interesų grupių naudai.

Š.Gustainis įtariamas dėl kyšininkavimo epizoduose, kai praėjusios kadencijos Seime dirbo Seimo nariu. Anot teisėsaugos, jis iš „MG Baltic“ viceprezidento už koncernui palankių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. Pareigūnai nurodė, kad vykdydamas R.Kurlianskio prašymą Š.Gustainis 2015 metų rudenį Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.

Įtarimai ir Darbo partijos buvusiam lyderiui V.Gapšiui

Gegužės pabaigoje teisėsauga pranešė įtarianti, kad kyšį iš R.Kurlianskio galėjo paimti ir buvęs Darbo partijos narys, tuo metu parlamentaru dirbęs Vytautas Gapšys.

Už įtariamą politinės reklamos nuolaidomis gautą 27 tūkst. eurų kyšį politikas turėjo paveikti partiečius, kad šie veiktų „MG Baltic“ interesų naudai. Generaliniam prokurorui birželį paprašius panaikinti V.Gapšio imunitetą, jis pernai liepą pasitraukė iš Seimo. Teisėsauga politikui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Anot prokurorų, V.Gapšys galėjo veikti „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius – Utena projekto. Taip pat įtariama, kad R.Kurlianskis per buvusį Darbo partijos narį siekė atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo dar vienai kadencijai, palankių rezultatų Ignalinos atominės elektrinės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose.

Įtariama, kad „MG Baltic“ viceprezidentas per V.Gapšį taip pat siekė, jog buvusi kandidatė į generalines prokurores Edita Dambrauskienė nebūtų patvirtinta per balsavimą Seime.

Įtarimai – ir „MG Baltic“ koncernui

Šiemet vasarį įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti ir 80 įmonių valdančiam „MG Baltic“ koncernui kaip juridiniam asmeniui.

Tyrimo pradžioje prokurorai prašė teismo leisti suimti koncerno valdybos narį R.Kurlianskį dviem mėnesiams. Tačiau teismas atmetė šį prašymą nurodydamas, kad nėra pagrįstų duomenų manyti, jog verslininkas gali bėgti ar slapstytis.

Vykstant šiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai apklausti „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus, valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Teisėsaugos įtarimus koncernui jo vadovai vadino spaudimu ir piktnaudžiavimu teise.

Tuo metu R.Kurlianskis teisėsaugos tyrimų viešai iki šiol nekomentavo.

Kiti įtariamieji neigia padarę nusikaltimus.

Byloje kaip liudytojus prokurorai apklausė didžiąją dalį praėjusios kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Be kitų asmenų, taip pat apklaustas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jo partietis Mantas Adomėnas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius.