ŠIAULIŲ RAJ. VYKO LPKTS ŽYGIS „PRISIKĖLIMO APYGARDOS PARTIZANŲ TAKAIS“

2017 09 19

2017 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga organizavo žygį (automobiliais ir autobusais) „Prisikėlimo apygardos partizanų takais“.  Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje, prieš žygio startą, buvo aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos laisvės kovotojus ir jų rėmėjus.  Žygio startas prasidėjo prie paminklo „Kenčianti motina“, kuris yra skirtas 1941-1952 m. lietuvių tautos kančių atminimui. 

Toliau žygeiviai vyko į vietąnetoli Ginkūnų kapinių, kurioje buvo užkasami nužudyti pasipriešinimo sovietiniams okupantams dalyviai.Paskiau jie aplankė Šiaulių miesto Ginkūnų kapinių panteoną ir vyko į senąsias Kiauklių kaimo kapines, kuriose yra antkapinis paminklas, skirtas  šioje vietoje slapta partizanų rėmėjų palaidotų 1945 m. vasaros pabaigoje  Kiauklių kaime Urbono sodyboje žuvusių partizanų Edvardo ir Vacio Kazlauskų, Antano Martišiaus, Antano Vilčiausko bei 1945 m. žuvusio partizano Juozo Arlausko, atminimui.

Taip pat aplankė Mikutaičių kaime antkapinį paminklą, skirtą, šioje vietoje (buvusiose žvyrduobėse) užkastų 1945 m. balandžio 29 d. Šiaulių aps. Kuršėnų vls. Skobiškio miške kautynėse su 450 Leningrado fronto užnugario apsaugos pasienio būrio kareivių ir 80 NKVD vidaus kariuomenės kareivių žuvusių Žemaičių apygardos būrio vado Prano Petrylos, grupės vado Antano Gedaminsko ir partizanų Alfredo Adomaičio, Juozo Bernoto, Jono Biliūno, R. Briedžio, Kęstučio Gedamino, Alekso Ginevičiaus, Vlado Jurevičiaus, Domo Klovos, Povilo Klovos, Stasio Mituzo, Vlado Norkaus, Broniaus Petrylos, Mykolo Ramančionio, A. Pukio, Dominyko Vaitkaus, Vinco Vasarevičiaus, Domo Venckaus, Justino Vilčiausko, Kęstučio Zibolio, atminimui. Žygis baigėsi vakarone prie Agailių koplyčios, kurį turi savo garbingą istoriją. Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baudžiavos laikais. Prie jos buvo palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai. Pasak senųjų gyventojų, prie Agailių koplytėlės buvo laidojami ir Klaišių dvare mirtinai užplakti baudžiauninkai. Žmonės manė, kad ši vieta turi stebuklingų galių, todėl čia statė kryžius. 1939 m. šioje vietoje buvo pastatyta betoninė koplyčia, kurioje galėjo tilpti iki 100 žmonių. Ji neilgai džiugino tikinčiuosius - 1942 m. buvo padegta. Uždengus stogą koplyčia vėl išstovėjo tris dešimtmečius, kol 1974 m. sudegė nuo žaibo. 1975-ųjų vasarą tikinčiųjų lėšomis buvo atstatyta Agailių koplyčia, o tų pačių metų rudenį, rugsėjo 9 d., sovietų valdžios sprendimu buvo nuversta buldozeriu. Sunaikino šventas relikvijas, o kryžius vertė į čia pat iškastas duobes. Tikintieji vėliau rado šv. skulptūrų liekanų, jas restauravo ir vėl grąžino į atstatytą koplyčią.

Nugriautos koplyčios ir sulygintų kapinių kalnelio vietoje buvo liepta iškasti žvyro karjerą. Jį kasant buvo rasta žmonių palaikų, todėl darbininkai atsisakė dirbti. Sovietų valdžia atsitraukė, o žmonės naktimis statė kryžius. 1984 m. birželio 22 d. naktį kryžiai buvo nupjauti motoriniu pjūklu ir išvežti. Bet tuo kryžių statymas nebuvo sustabdytas, tik buvo statomi jau mažesni.

Atstatyti Agailių koplyčią vėl imtasi 1990 m.  R. Budrytė parengė koplyčios projektą. Kuršėnų miškų urėdija privežė žemių, užpylė duobes ir atkūrė buvusią kalvą. Netrukus iškilo 13,6 metrų ilgio, 7,6 m pločio, 14,6 m aukščio bažnyčios pastatas.

Nuo senų laikų prie Agailių koplyčios vyko Šeštinių atlaidai. Įdomu, kad jie vykdavo ne sekmadienį, o ketvirtadienį. Manoma, jog, tai sietina su sena tradicija.  Tai rodo, kad ši nuošali vieta  nuo seno buvo reikšminga ir tokia išlieka šiandien.

Pastebėtina, kad šis žygis  buvo nemokamas ir jame dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos,  Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio,  Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos, Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos, Pavenčių mokyklos, St. Anglickio mokyklos, Šakynos bendruomenės, Daugėlių mokyklos atstovai, švečiai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Jonavos ir kitų Lietuvos vietovių.

Žygio organizatoriai buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių miesto. ir Kuršėnų skyriai, o  rėmėjai- Kuršėnų miškų urėdija, Šiaulių raj. kultūros centras, Šiaulių raj. savivaldybė, UAB “Ūkininkų Baristų  duona“, Šiaulių m. savivaldybė bei TS-LKD Šiaulių raj. skyrius. Ačiū organizatoriams ir jų rėmėjams už įdomų ir prasmingą žygį.