Kur kreipti žingsnius Vakarų Lietuvos abiturientams?

lzinios.lt 2017 07 12

Kaip reta įspūdingai Valstybės dieną atšventė Vakarų Žemaitijos miškuose pasislėpęs Darbėnų miestelis.

lzinios.lt

Ne vien todėl, kad himno giedoti susirinko itin daug įvairaus amžiaus darbėniškių, bet ir dėl to, jog „Tautišką giesmę“ giedojo net dukart, antrą sykį – drauge su gerbiamu ir mylimu vienuoliu pranciškonu broliu Astijumi.

 

Jis įpynė į giesmę savo galingą bosą ir sudrebino darbėniškių širdis ugninga kalba, kokios negirdėjome jau nuo Sąjūdžio laikų. Ypač aistringai vienuolis ragino nekeikti Lietuvos ir valdžios, nes nuo prakeiksmų padėtis tik blogėja.

 

Suprantu jį ir pritariu: daugiau džiaugsmo, šypsenų daro gyvenimą šviesesnį... Bet kaip, patarkite, džiaugtis valdžia, kuri žodžiais skelbia viena, o veiksmais (pa)siekia priešingo rezultato?

 

Kadangi jau liepa, vyksta prašymų į aukštąsias mokyklas priėmimas. Neliesiu nei urėdijų reformos, nei kovos su alkoholiu, apsiribosiu valdžios „laimėjimais“ reformuojant švietimą ir mokslą. Sunkus uždavinys. Viena vertus, nesinori gausinti negatyvo, kita vertus, negražu prasilenkti su tiesa. Tačiau jei orientuosimės į tiesą, jokių laimėjimų nerasime.

 

Ausis baigia išūžti reklama, raginanti jaunimą Lietuvos, o ne Vakarų Europos aukštąsias mokyklas. Tačiau Vakarų Lietuvos abiturientai iki šiol nežino, kokios aukštosios mokyklos liks jų gimtajame regione, nežino, koks likimas laukia Klaipėdos universiteto.

Vieną savaitę iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atskrieja optimistinė žinia, kad Klaipėdos universitetas, kiek pakeitęs profilį, liks, ir jo fakultetų duris ima aktyviai varstyti susidomėję būsimi studentai.

 

Tačiau kitą savaitę atsirita savo neapibrėžtumu ypač gąsdinantis planas steigti akademinį centrą, pavaldų kuriam (kuriam !?) nors Vilniaus ar Kauno universitetui, ir abiturientai, apimti panikos, didžiuliu lankstu apeina Klaipėdą. Jie nebežino, ką rinktis: ar kitame, rytiniame, Lietuvos pakraštyje sutelktus universitetus, ar iškart mauti į tolimuosius Vakarus.

 

Aš irgi nebežinau, ar kerėpliški ŠMM veiksmai – iš nežinojimo, iš kieno nors kompetencijos stokos ar dėl to, kad toliau tęsiamas gudrus sąmokslas prieš laisvą, demokratinę Lietuvą, stengiantis dar daugiau jaunų žmonių išstumti iš šalies?

 

Klaipėdos akademinė bendruomenė, susipažinusi su naujausiomis ŠMM direktyvomis, pagal kurias sumažinti (o kai kurioms populiarioms humanitarinėms specialybėms ir visai panaikinti) valstybės finansuojami „krepšeliai“, be to, padidintas grupei patvirtinti privalomas studentų skaičius į mokamas vietas, vienareikšmiškai įvertino tai kaip universiteto sunaikinimą neva paties universiteto rankomis. Taip atsitiktų nesurinkus reikiamo skaičiaus studentų.

Kaip skelbia žiniasklaida, Vakarų Lietuva pakilo į kovą dėl Klaipėdos universiteto. Susivienijusios regiono miestų ir rajonų savivaldybės, verslo lyderiai išplatino pareiškimą valdžios institucijoms. Jame baksnojama į Vyriausybės programą, kurioje kaip prioritetinės numatytos regionų vystymo ir mokslo pertvarkos sritys.

 

Nekartosiu pareiškime išdėstytų labai svarių argumentų dėl ypatingo Klaipėdos vaidmens formuojant darnų regiono ekonominį, kultūrinį ir socialinį visuomenės gyvenimą. Būtent – regiono! Tas vaidmuo aiškus visiems, išskyrus darbo grupę, sudarytą reformai planuoti.

 

Švietimo ir mokslo ministrei jau ne kartą teko raudonuoti ir teisintis dėl to, kad toje grupėje, be verslininkų ir išsilavinimo stokojančių kolegų-biurokratų, nėra nė vieno autoritetingo, tikrai akademinių žinių bei akademinio darbo patirties turtingo specialisto. Šie bent jau turi pakankamai žinių apie Lietuvos geografiją, netolygų regionų ekonomikos išsivystymą ir iš to išplaukiantį supratimą, kad jaunuoliams iš Klaipėdos, Mažeikių ar Šilutės net nemokamas mokslas Vilniuje yra per brangus, nes daug šeimų regionuose balansuoja ties skurdo riba. Simono Daukanto laikai seniai praeityje, ir mūsų jaunimas pėsčiomis nenukulniuotų net poros kilometrų.

 

Taip pat tikėtina, kad kvalifikuoti specialistai (ne verslininkai!) mokėtų Vyriausybės pažadus plėtoti regionus susieti su palengvinta, o ne apsunkinta galimybe regionų jaunimui siekti aukštesnio išsilavinimo, ir netrauktų jų į kitame Lietuvos pakraštyje įsikūrusias aukštąsias mokyklas.

 

Dabar gi, matant, kas vyksta, bet nenorint užteršti Lietuvos necenzūrinėmis emocijomis, belieka pritarti Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui, kuris naujausius ŠMM pasiūlymus dėl Klaipėdos universiteto įvertino kaip visišką miesto ir regiono diskreditavimą. Tačiau ar tai nereiškia ir dabar įgyvendinamos aukštųjų mokyklų reformos idėjos bei jos autorių diskreditacijos?