Milijonų dalybos: „paploninti“ keliai – tik ledkalnio viršūnė

delfi.lt 2017 06 07

Atsakingi pareigūnai nubudo: visuomenei paskelbta, kad Lietuvos keliai masiškai ploninami, iš to pelnosi kelininkai. Iki šiol tokios problemos minėtos retai, nors kalbos apie kelių bendrovių ir jas prižiūrinčių institucijų glaudžius santykius sklido metai iš metų.

delfi.lt
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis viešai prabilo apie piktnaudžiavimus kelių statyboje. Remdamasis Susisiekimo ministerijos kontroliuojamo Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikto tyrimo duomenimis, jis paskelbė, kad per pastaruosius trejus metus rangovai 80 proc. atvejų pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų.

„Keliams skiriama labai daug lėšų ir, kaip paaiškėjo, pats darbas buvo atliekamas ne taip, kaip tikėtumėmės, kad būtų atliktas. Toks vaizdas, kad būtų be šeimininko šis ūkis – buvo leidžiama iki 10 cm kelią ploninti. Kitose šalyse leidžiama tik iki kelių centimetrų. Nuo gegužės reikalavimai pakeisti, jie bus tris kartus griežtesni. Tikiuosi, kad naujų kelių būklė bus geresnė, nei iki šiol“, – spaudos konferencijoje gegužės pabaigoje kalbėjo R. Masiulis.

 

Jam pritarė už kelių tinklo tobulinimą atsakingos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis. Jo teigimu, dėmesį į piktnaudžiavimą atkreipė pernelyg dažnas kelių remontas. „Mūsų keliai turi tarnauti ne mažiau kaip 20 metų be jokio remonto. Pradėjome aiškintis, kodėl jie tiek netarnauja, kodėl keliai tvarkomi gerokai anksčiau, ir pradėjo aiškėti, kad jų gyvavimo terminas tiesiogiai susijęs su sluoksnių storiais. Užuot tiesę naujus, grįžtame prie tų pačių kelių“, – kalbėjo E. Skrodenis.

Tyrimai dėl išskirtinių sąlygų

„Paplonintos“ dangos – tik ledkalnio viršūnė, iškilusi virš kelių sektoriaus. Pastaruoju metu pasipylė pranešimai apie kur kas rimtesnes šios srities problemas.

Praėjusio mėnesio pradžioje buvo paskelbta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) balandį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šalies automagistrales prižiūrinčios valstybės įmonės „Automagistralė“ veiklos. Įtarimai buvo pareikšti įmonės generaliniam direktoriui Vladislavui Moliui ir jo pavaduotojui Kazimierui Eirošiui – skelbta, kad jie galėjo sudaryti išskirtines sąlygas bendrovei „Panevėžio keliai“ laimėti kelis LAKD skelbtus kelio dangos remonto konkursus.

Kaip informavo LAKD, šiuo metu dėl „Automagistralės“ vadovų veiksmų vyksta vidinis tyrimas. Nelaukiant jo pabaigos, V. Moliui yra įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nuo šių metų rugsėjo 30-osios. „K. Eirošius toliau užima tas pačias pareigas, nes nušalinimas nuo jų galimas tik pagal pareigūnų ar organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą“, – nurodė LAKD ryšių su visuomene specialistas Evaldas Tamariūnas.

Praėjusį rudenį buvo pranešta apie kitą tyrimą – įtarimai kyšio ėmimu iš kelių ir tiltų statybos bendrovės „Šiaulių plentas“ už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti viešuosius pirkimus, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų, buvo pareikšti LAKD Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjui Artūrui Aušrai. Jis pusmečiui buvo nušalintas nuo pareigų – sprendimas dėl to baigia galioti birželio 5 dieną.

Kol kas vienintelis LAKD atstovas, pastaruoju metu netekęs darbo dėl pareikštų įtarimų, yra Daivis Zabulionis, kovą atleistas iš LAKD direktoriaus pavaduotojo posto dėl galimos korupcinės veiklos. Susisiekimo ministerijai buvo pateikta teisėsaugos informacija apie galimai neskaidrius jo ryšius su politinės korupcijos byloje įtarimų sulaukusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.

Įtarimų turėjo, bet jais nesidalino

To, kad susitarimai tarp kelių sektorių kontroliuojančių ar viešuosius pirkimus skelbiančių įstaigų atstovų bei rangovų organizacijų gali egzistuoti iki šiol, kalbėdamas su DELFI, nepaneigė buvęs susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, jo kadencija baigėsi praėjusį gruodį.

Paklaustas, ar susitarimai tarp kelininkų ir valdininkų gali egzistuoti, jis sakė: „Visada įtarimų galima turėti.“

Teiraujantis, ar būnant ministru jam pačiam kilo panašaus pobūdžio klausimų, R. Sinkevičius patvirtino: „Įtarimų aš turėjau.“ „Su įtarimais nieko padaryti negali, nes tai viso labo įtarimai. Juos turėdamas tik padidini kontrolę, užtikrini daugiau priežiūros. Įtarimai tai dar nėra nusikalstama veikla“, – aiškino socialdemokratas.

LAKD nekomentavo situacijos, ar iš tiesų verslo grupės darė ar bandė daryti įtaką šios institucijos sprendimams. „Nekomentuosime teisėsaugos tyrimų, kol nėra išvadų“, – rašome DELFI perduotame atsakyme.

Susisiekimo ministras R. Masiulis DELFI teigė, kad minimos susisiekimo sektoriaus negerovės, taip pat ir tos, kurių ėmėsi teisėsauga, „stebina ne tik dydžiu, bet ir bado akis sistemiškumu“.

„Stengiamės, kad vyktų kuo spartesnis viso sektoriaus apsivalymo procesas, ir dalinamės su visuomene rastais pažeidimais. Realaus rezultato šiame darbe galima pasiekti tik detaliai ir kompleksiškai ištyrus ir įvertinus pažeidimus. Tam šiuo metu atliekama daug mūsų sektoriaus įmonių veiklos bei projektų kokybės auditų“, – nurodė ministras.

Pasiteiravus, kiek už šiuos procesus yra atsakingas LAKD vadovas E. Skrodenis, susisiekimo ministras teigė, kad dabartinis LAKD vadovas pradėjo nemažas pertvarkas visose įmonės veiklos srityse, o LAKD praėjusių metų pabaigoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su STT. „Be abejo, E. Skrodenio veikla, kaip ir kitų susisiekimo srities įmonių vadovų, yra atidžiai stebima. Kol kas jokių įrodymų dėl E. Skrodenio dalyvavimo tiriamuose procesuose Susisiekimo ministerija neturi. Tačiau, kai turėsime atliekamų tyrimų ir auditų išvadas, galėsime jas sistemiškai įvertinti“, – teigė R. Masiulis.

Kontroliuoti privalėjo Direkcija

Asociacijos „Lietuvos keliai“, vienijančios didžiausias kelių statybos įmones, tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas plačiau kalbėti apie galimus korupcinius ryšius kelių sektoriuje nenorėjo. „Yra ir tokių istorijų. Bet niekas dar nieko neįrodė. Tegu tarnybos išsiaiškina, ir tada žinosime, ar buvo tie susitarimai“, – pažymėjo jis.

Anot R. Gradausko, pastaruoju metu kelininkams žeriami priekaištai žeidžia šio sektoriaus darbuotojus. „Tokia negraži padėtis ir sukeltas šaršalas ten, kur jo tikrai nereikia. Mums nesmagu, kad visuomenė klaidinama ir mūsų geras vardas niekinamas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Neteisingais jis vadino ir kelininkams mestus priekaištus dėl kelių dangos „ploninimo“. „Lietuvoje ilgai galiojo normatyvai, parengti Vokietijos pavyzdžiu. Ten buvo nustatyti ir galimi nuokrypiai. Viešojoje erdvėje buvo paskelbta, kad rangovai lobo valstybės sąskaita, – tikrai taip nebuvo ir būti negali, nes darbų kaina yra sutartinė, o darbai turi būti atlikti taip, kaip pageidauja užsakovas – LAKD. Mūsų įmonės dirbo pagal LAKD nustatytą reglamentą“, – aiškino R. Gradauskas.

Kaip skelbiama, Kelių ir transporto tyrimo institutui 2013–2016 metais atrankos būdu patikrinus remonto ar rekonstrukcijos darbų kokybę 64-iuose 245 km ilgio keliuose, kurių vertė 188 mln. eurų, tik penktadalio objektų paklota danga atitiko projekte numatytus parametrus.

R. Gradauskas tvirtino, kad kelių bendrovės per metus sutvarko apie 700 objektų. „Tai vėl kyla klausimas, ar ta informacija, kad tiek objektų yra blogai padaryti, yra teisybė? Ir ministras pripažino, kad pažeidimų nėra. Sluoksnių storis atitinka normatyvus. Jei pažeidimas būtų, objektai turėjo būti nepriimti. O darbus priima pati LAKD“, – kalbėjo jis.

Kalbėjo apie korupciją, įklimpo pats

Iki šiol didesnis skandalas kelių statybos sektoriuje buvo kilęs prieš septynerius metus, Susisiekimo ministerijai vadovaujant tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui, prieš metus dėl įtarimų korupcija iš politikos pasitraukusiam Eligijui Masiuliui. Tuo metu Susisiekimo ministerijai ištyrus 2007–2008 metais įgyvendintus kelių remonto ir tiesimo projektus paaiškėjo, kad priduodant objektus atliktų darbų kokybė buvo vertinta atsainiai, o sutartyse numatyta darbų rangovų atsakomybė nepakankama.

Nors dėl ydingų sutarčių ir galbūt neskaidraus pirkimo valstybė galėjo prarasti milijonus, tuo metu buvo apsiribota sprendimu iš pareigų atleisti LAKD vadovavusį Virgaudą Puodžiuką.

„Aš tik atsimenu, kad, man būnant ministru, kartu su VSD vykdėme tyrimą ir tikrinome kai kuriuos jau priduotus kelius. Tada nustatėme daugybę įvairių pažeidimų, bendrovės turėjo savo lėšomis juos ištaisyti“, – DELFI kalbėjo E. Masiulis.

Būtent jo darbo Susisiekimo ministerijoje metu buvo prabilta, kad didžiąją dalį keliams remontuoti ir tiesti skiriamų pinigų Lietuvoje pasidalija vos kelios bendrovės, esą palaikančios glaudžius santykius su šią sritį kontroliuoti turinčia LAKD, taip pat – su valdžioje esančiomis politinėmis partijomis, kurioms iki 2011 metų, kol nebuvo uždrausta juridinių asmenų parama, tekdavo solidžių sumų iš kelininkų kišenių.

„Kai 2008 metų pabaigoje perėmiau Susisiekimo ministerijos vairą, radau, kad kelių konkursuose dalyvaudavo 1–2 įmonės. Kai padidinome konkursų skaičių sumažinę užsakymų sumas, konkurencijos atsirado daugiau. Bet aišku, kad ji yra nepakankama“, – DELFI sakė E. Masiulis. Pastaruoju metu yra skelbiama informacija, kad jo vadovavimo Susisiekimo ministerijai metu pergalė kelių statybos konkursuose šypsojosi Liberalų sąjūdžiui palankioms bendrovėms.

Leidžiami milijonai
Kelių statyba – vienas gausiausiai finansuojamų šalies sektorių. Tik valstybinės reikšmės keliams šiais metais skirta 451 mln. eurų: 360 mln. eurų – iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, dar 91 mln. eurų – iš ES paramos lėšų. Praėjusiais metais valstybinės reikšmės keliams teko 362 mln. eurų.

Tuo metu vykdomų darbų pirkimų skaičius yra sumažėjęs, nors ir palaipsniui kyla nuo 2014 metų, kai situacija buvo prasčiausia. 2010 metais, esant panašiam finansavimui, įvyko 277 viešieji šios srities darbų pirkimai, o praėjusiais metais jų buvo 219.

Kaip rodo viešai prieinami Viešosios pirkimų tarnybos duomenys, visu į apskaitą įtrauktu laikotarpiu, tai yra nuo 2003 metų iki šiol, didžiausi šios srities paslaugų tiekėjai buvo bendrovės „Kauno tiltai“ (suteikė paslaugų už 508 mln. eurų), „Panevėžio keliai“ (469 mln. eurų), „Šiaulių plentas“ (253 mln. eurų), „Alkesta“ (209 mln. eurų) bei „Žemaitijos keliai“ (132 mln. eurų).