Seimas pradėjo draugystėmis su Rusijos agentais įtariamo Basčio apkaltą

alfa.lr 2017 06 06

Antradienį Seime pradėtos diskusijos dėl parlamentaro, socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos. Parlamentarai po pusantros valandos trukusių aršių diskusijų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo nario apkaltos pradėjimo.

alfa.lt

Apkaltos komisijos, kuri nustatė, M. Bastys sulaužė Seimo nario priesaiką ir pažeidė Konstituciją, išvadoms pritarė 92 Seimo nariai, 13 buvo „prieš“, 17 susilaikė.

 

Siūlymą kreiptis į KT dėl apkaltos pradėjimo M. Basčiui palaikė 100 Seimo narių, 1 buvo „prieš“, 7 susilaikė.

 

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

 

Apkaltą parlamentarui pradėti pasiūlo Seimo specialioji komisija, praėjusią savaitę patvirtinusi išvadą, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

 

M. Bastys tokius kaltinimus neigia ir apkaltos procesą sako esant politiniu susidorojimu.

 

Atstovavo „Rosatom“

Apkaltos komisijos išvadoje teigiama, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią, ir dėl to yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

 

Apkaltos komisijos išvadas Seimui pristatė pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė.

 

Anot jos, apkaltos komisija nustatė, kad M. Bastys slėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, organizavo „Rosatom“ atstovų ir Lietuvos vadovų susitikimus.

 

A. Širinskienė atskleidė, kad apkaltos komisijos darbas nebuvo lengvas ir dėl paties M. Basčio elgesio.

 

„Bandė nušalinti komisijos pirmininkę ir visus „valstiečių“ atstovus“, – pažymėjo parlamentarė.

 

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas klausė, ar galima įtarti, kad M. Bastys, atstovaudamas „Rosatom“, veikė ne vienas, ar į šį procesą galėjo įsilieti ir daugiau asmenų, tai yra socdemų partija.

 

„Tai nebuvo mūsų tyrimo objektas. [...] Bet prielaidų, kad buvo žinoma, dokumentuose yra“, – užsiminė A. Širinskienė.

 

„Matėme sistemingą veikimą, nukreiptą į „Rosatom“ ir Rusijos interesus“, – vėliau aiškino apkaltos komisijos pirmininkė.

 

Ragino neteisti, nes „ne vienas gali suklysti“

Konservatorius Arvydas Anušauskas priminė parlamentaras, kad tyrimą dėl M. Basčio ryšių atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuris nustatė, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus.

 

A. Anušauskas tikino, kad, jo teigimu, itin daug ką pasako faktas, kad NSGK M. Bastys, klausinėjamas apie jo pažintis išsisukinėjo, o apkaltos komisijoje iš viso atsisakė pateikti atsakymus į klausimus.

 

„Atsisakymas duoti parodymus komisijai turi būti įvertintas“, – tvirtino konservatorius.

 

Tuo metu socdemas Juozas Olekas aiškino, kad atsisakyti liudyti prieš save gali visi Lietuvos piliečiai, taigi dėl to teisti M. Basčio nereikėtų.

 

Be to, parlamentaras, prisiminę vieną iš apkaltos komisijos tyrimo epizodų, pažymėjo, kad M. Bastys, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, galėjo tiesiog užmiršti savo pažintis su kai kuriais asmenimis.

 

„Ilgoje anketoje galėjome ne vienas suklysti, pildydami atsakymus“, – svarstė J. Olekas.

 

Galiausiai po pateikimo apkaltos komisijos siūlymui kreiptis į KT dėl M. Basčio apkaltos Seimas pritarė. Už tai balsavo 88 parlamentarai, 10 buvo „prieš“, 17 susilaikė.

 

Procesą lygino su karinės grėsmės atgrasymu

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Rasa Juknevičienė tikino, kad sprendimas dėl M. Basčio apkaltos yra tarsi tam tikrų grėsmių atgrasymas.

 

„Šis procesas galėtų būti vadinamas atgrasymu. Taip, kaip mes atgrasome karinę grėsmę, taip mes atgrasome išdavystes šalies viduje“, – apie M. Basčio veiksmus kalbėjo R. Juknevičienė.

 

Anot jos, itin stebina socdemų elgesys, kurie mūru stoja už ryšiais su Rusijos atominės energetikos „Rosatom“ ir nusikalstamo pasaulio atstovais įtariamą M. Bastį.

 

„Socialdemokratai stojo į aklą gynybą. [...] Gal tai, kad žino daugiau? Gal ir M. Bastys žino daugiau apie savo kolegas?“, – svarstė konservatorė.

 

Prie tribūnos stojęs socdemas Artūras Skardžius dūrė pirštu į prieš tai kalbėjusią R. Juknevičienę. Anot jo, R. Juknevičienės brolio kompanija yra lyderė ne tik automobilių pervežimo per Rusiją verslo lyderė, bet ir teikia paslaugas Rusijos muitinei.

 

„Jeigu R. Juknevičienės brolio bendrovė būtų viena iš daugelio įmonių akylai Rusijos draugus stebintys konservatoriai gal ir galėtų nepastebėti, bet kaip savo brolio nepastebėjo viena iš minkštosios strategijos kūrėjų R. Juknevičienė?“, – klausinėjo A. Skardžius.

 

Tuo metu NSGK vadovas, „valstietis“ Vytautas Bakas, kreipdamasis į socdemus, ragino kolegas kreiptis į KT dėl M. Basčio apkaltos. Ji stebėjosi koalicijos partnerių veiksmais, siekiant apginti M. Bastį.

 

Anot jo, M. Bastys slapta, sistemingai bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba ir veikė prieš Lietuvą.

 

„Jūs norite visam pasauliui pasiųsti žinią, kad Lietuvoje toleruojamas elgesys politiko, kuris bendradarbiauja su specialiosiomis tarnybomis ir verslu, kuris siekia priešingos nei integracija į Europą tikslų?“, – stebėjosi NSGK vadovas.

 

Seimas pritarė siūlymui pradėti M. Basčio apkaltą ir po svarstymo. Tam pritarė 91 Seimo narys, 12 buvo „prieš“, 17 susilaikė.

 

Prašė atidėti svarstymą

Pats M. Bastys Seime tikino, kad jo bendravimas su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika buvo tik epizodinis. Anot jo, tai negali būti traktuojama kaip priesaikos sulaužymas.

 

Parlamentaro įsitikinimu, susitikimų su „Rosatom“ atstovais organizavimas Vilniuje nebuvo prieš Lietuvos valstybę nukreipta veikla.

„Nemanau, kad Seimo pirmininko „Rosatom“ delegacijos priėmimas laikytina Konstitucijos sulaužymu ar veiksmais priešiškais Lietuvos nepriklausomybei. Atmetus politinę fantaziją, nemanau, kad padariau veiksmus, kurie kenktų Lietuvai, darytų žalą mano rinkėjams, o apkaltos komisijos išvadą laikau nepagrįsta ir tendencinga“, – pažymėjo M. Bastys.

 

Jis prašė Seimo atidėti jo apkaltos klausimo svarstymą iki kol verdiktą priims teismas, į kurį jis kreipėsi dėl jo atžvilgiu neigiamos VSD išvados.

„Generalinė prokuratūra, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas praktiškai padarė išvadą, kad aš nekeliu grėsmės Lietuvos valstybei. [...] Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas skundas dėl VSD neteisėtos išvados davimo. Numatytas posėdis birželio 13 dieną. [...] Manau, kad Seimas turėtų atidėti klausymo svarstymą iki administracinis teismas neišnagrinės klausimo dėl VSD priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo“, – kalbėjo M. Bastys.