Ragina perkelti sovietų karių kapus

lzinios.lt 2017 05 24

Kapai – kapinėms, miestų aikštės – gyviesiems. Vadovaujantis šiuo argumentu Palangos miesto tarybos nariai raginami iš Vytauto gatvės iškelti sovietų karių palaikus ir jų masinę kapavietę žymintį paminklą. Šiaulių valdžia taip pat svarsto sovietų karių palaikus iš miesto centro perkelti kitur.

lzinios.lt R. Jurgaičio nuotr.

Seimo narys Kęstutis Masiulis elektroniniais laiškais kreipėsi į Palangos miesto tarybos narius, neaplenkdamas ir mero Šarūno Vaitkaus, – jis paragino iš vienos pagrindinių kurorto gatvių iškelti sovietų karių palaikus. Parlamentaro nuomone, miesto centras neturėtų būti ideologijos įkaitas, be to, perkėlus karių palaikus į kapines, žuvusiesiems būtų parodyta derama pagarba.

 

 

Palangos politikai tokį pasiūlymą sutiko nevienareikšmiškai, o Rusijos ambasada Lietuvoje į parlamentaro iniciatyvą sureagavo ypač griežtai.

 

Nepagarba žuvusiesiems

K. Masiulis pabrėžė, kad masinės kapavietės, atsiradusios dažniausiai judriose vietose ir iki šiol iš jų neiškeliamos, rodo nepagarbą žuvusiesiems. „Jokiu būdu neraginu versti šias kapavietes žyminčių paminklų, nekviečiu kaip nors naikinti ir karių laidojimo vietų. Mano pasiūlymas – garbingai ir iškilmingai perlaidoti karių palaikus tam pritaikytoje vietoje – kapinėse“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

 

Seimo narys priminė, jog aktyviai prisidėjo ir ragindamas valstybės institucijas imtis žygių, kad nuo sostinės Žaliojo tilto būtų nukeltos sovietmetį atspindinčios statulos.

„Ministerijos, departamentai į mano laiškus siųsdavo beverčius biurokratinius atsakymus. Tačiau dabar džiaugiuosi – tų statulų nebeliko. Todėl nenustosiu rodyti iniciatyvos, kad miestų ir miestelių aikštėse nebebūtų sovietų karių kapų“, – kalbėjo K. Masiulis. Jis pabrėžė, jog karių kapavietę derėtų iškeldinti ir iš Šiaulių miesto centro.

 

Ne savivaldos kompetencija

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai priklausantis Palangos miesto tarybos narys Antanas Sebeckas neslėpė, kad parlamentaro laiškas jį gerokai nustebino.

 

„Paminklo sovietų kariams iškeldinimo klausimas Palangoje keliamas nuo pat atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžios, tačiau jo pajudinti nesiryžtama, nes nėra šiuo klausimu priimtų tarpvalstybinių sutarimų“, – pažymėjo Palangos politikas. Jis stebėjosi, kodėl tai neabejotinai žinantis partijos kolega ir Seimo narys bando primesti problemos sprendimą savivaldos politikams, nesiima šio reikalo valstybės lygmeniu.

 

Palangos miesto tarybos narė konservatorė Ilona Pociuvienė teigė mananti, jog kartą ir visiems laikams reikėtų pasirūpinti, kad nuo sovietų kariams skirtų paminklų, pastatytų ant jų kapaviečių, būtų nuimti mūsų valstybės politikai priešiški simboliai. „Tačiau idėją perkelti kapus vertinu atsargiai, nes tai susiję ir su tarpvalstybiniais, ir su emociniais dalykais“, – sakė politikė.

 

Istorijos mokytoja I. Pociuvienė pridūrė, jog šiuo klausimu yra diskutavusi su abiturientais. Anot jos, dauguma baigiančiųjų mokyklą tikino, kad į miesto centre esančias karių kapines žvelgia neutraliai, o šiems kariams pastatytas paminklas Palangos abiturientams nėra sovietinės ideologijos simbolis, tiesiog paminklas – ir tiek.

 

Šiauliai svarsto, ką daryti

Šiaulių centro aikštėje, Petro ir Povilo katedros pašonėje, esančią sovietų karių kapavietę svarstoma iškelti vadovaujantis ūkiniais sumetimais. Sovietų karių kapus planuota iškeldinti gavus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų aikštei sutvarkyti.

 

„Savivaldybei paskelbus šios aikštės sutvarkymo idėjos konkursą, laimėtoju buvo paskelbtas projektas, kurį įgyvendinus karių kapų ten neturėtų likti“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė Šiaulių miesto savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene Vitalis Lebedis.

 

Pasak merijos valdininko, įgyvendinant aikštės tvarkymo projektą karių palaikai iš Šiaulių centro būtų perkelti į miesto pakraštyje esančias nemažas sovietų karių kapines. Tačiau ar tikrai taip bus padaryta, dar nežinoma. „Dėl karių kapavietės iškėlimo Šiaulių miesto valdžia yra numačiusi tartis su miesto bendruomene“, – sakė V. Lebedis.

Vyksta derybos

„Lietuvos žinios“ ne kartą rašė, kad daugeliui mūsų gyventojų ir į Lietuvą atvykstančių kitų valstybių piliečių nesuprantama, kodėl trečią dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo skaičiuojančioje šalyje nesugebama išsivaduoti iš „sovietinių stabų“ – taip žmonės vadina sovietų karių kapavietes žyminčius paminklus, „papuoštus“ mums priešiškais simboliais.

 

Tačiau vis dar nepasiektas Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinis susitarimas dėl mūsų teritorijoje esančių sovietinių karių kapų ateities. O kol tokio susitarimo nėra, Lietuva privalo vadovautis Ženevos konvencija, įpareigojančia gerbti valstybių teritorijose esančias kitų šalių karių kapavietes ir savavališkai nesiimti iniciatyvos jų pertvarkyti.

Vakar „Lietuvos žinių“ paprašyta pakomentuoti K. Masiulio iniciatyvą Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje akcentavo, kad, jos nuomone, Lietuvoje vyrauja civilizuotas požiūris į žuvusių tarybinių karių atminimą.

 

„Tačiau kai kurių Lietuvos politikų primygtiniai bandymai kelti karių palaidojimo vietų perkėlimo klausimą verčia susirūpinti. Rusijos Federacijos pozicija lieka nepakitusi: visi minėtų karių kapai ir paminklai privalo likti istorinėse vietose, kur ir buvo pastatyti. Priminsime, kad Palangoje palaidoti 106 kariai, žuvę 1944 metais. Be to, ši palaidojimo vieta ir paminklas įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo registrą ir saugomi valstybės. Taip pat panašių iniciatyvų autoriams norėtume priminti, kad šio klausimo teisinį reglamentavimą planuojama įtvirtinti Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybiniu susitarimu „Dėl karių ir represuotų civilių gyventojų palaidojimo vietų“. Jame, be kita ko, keliamas klausimas apie Lietuvos galimybę įamžinti lietuvių tremtinių palaidojimo vietas Rusijoje. Tačiau tokio pobūdžio išpuoliai vargu ar gali padėti susitarti“, – pabrėžiama Rusijos ambasados atsakyme.