Asmeninis Karbauskio kerštas, arba alkoholyje nuskendę valstiečių reitingai

lzinios.lt 2017 05 22

Seime stumiamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos – tai ne kova su girtuokliavimu, bet asmeniškas valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kerštas jį išniekinusiam ir galią atėmusiam didmiesčių elitui.

lzinios.lt

Ramūno Karbauskio vadovaujamos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas jau pusę metų nelėtėdamas sminga tiesia linija žemyn. Praėjusią savaitę tai patvirtino „Lietuvos ryte“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa, dvejomis savaitėmis anksčiau – BNS/RAIT apklausa, lygiai tą pačią tendenciją rodo ir „Spinter“ bei „Baltijos tyrimų“ apklausos.

 

Žinia, daugelis didesnę rinkimų patirtį turinčių politikų, politologų bei apžvalgininkų arba atvirai deklaruoja netikintys apklausose rodomais skaičiais, arba ragina juos vertinti labai atsargiai. Tikriausiai geriausias rinkimų statistikos specialistas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis, sako, kad Lietuvoje į partijų bei politikų reitingus apskritai neverta žiūrėti, kaip į prognozę būsimiems rinkimams.

 

Tačiau reitingų agentūros, nors jau daugybę metų stabiliai nepataiko su rinkimų prognozėmis (anksčiau visados užkeldavo reitingus socialdemokratams ir sumažindavo konservatoriams, dabar, regis, socialdemokratų vietą apklausose užėmė valstiečiai), lygiai stabiliai atspindi rinkėjų nuotaikų tendencijas – ar kurios partijos populiarumas kyla, ar krenta.

 

Galima pasikelti pernai balandį – gegužę darytų reitingų duomenis ir matosi aiškiai, kaip po „kalafioro skandalo“ (tikrovėje, žmonių pasipiktinimo po euro įvedimo išaugusiomis kainomis) valdančiųjų socialdemokratų populiarumas visose apklausose smigo žemyn nesustodamas. Tiesa, „ant popieriaus“, pagal galutinius skaičius, apklausose tiek pati LSDP, tiek jos pirmininkas Algirdas Butkevičius vis atrodė pirmaujantys, tad žiniasklaidos antraštės skelbė, neva „socialdemokratų ir premjero reitingas krenta, bet jie vis tiek rinkimuose būtų pirmi“. Ir taip iki pačios Seimo rinkimų dienos, kuomet socialdemokratai buvo visiškai sutriuškinti.

 

Formaliai žiūrint, sociologai ir reitingų agentūros 2016 metų Seimo rinkimų (kaip ir daugybės ankstesnių) rezultato nenuspėjo. Tačiau rinkėjų nuotaikų tendenciją – kad socialdemokratai stabiliai krenta, o valstiečiai ir žalieji bei konservatoriai stabiliai kyla – apklausos parodė visiškai tiksliai. Jos apsiriko tik su kritimo bei kilimo pagreičiais.


Šiemet po pusės metų valdžioje Valstiečių ir žaliųjų reitingo kritimo tendencija yra lygiai tokia pati, kokia pernai buvo socialdemokratus po ketverių nesėkmingo valdymo metų. Apklausas vykdančių agentūrų pavadinimai skiriasi, skiriasi reitingų procentiniai skaičiai, bet nesiskiria dinamika ir judėjimo kryptis – žemyn, į reitingų dugną, nors pagal absoliučius skaičius valstiečiai tarsi dar pirmauja – lygiai, kaip socialdemokratai pernai rugsėjo mėnesio apklausose. Tai, ką Seime išdarinėja Karbauskis su grupe savo ištikimų šalininkų, jau pusmetis nebepanašu į politiką, o tik į užguito užsispyrusio, pikto bei pagiežingo žmogučio blaškymąsi.

 

Politologai jau juokauja, kad jeigu niekas nesikeis, kitų metų kovą valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas pasieks visišką nulį. Jie juokauja, esą tai tik rodo, kaip nemąstant atlikta ekstrapoliacija į ateitį gali duoti absurdišką rezultatą, bet tiek patiems valstiečiams, tiek jų lyderiui Ramūnui Karbauskiui, tiek jų premjerui Sauliui Skverneliui neturėtų būti juokinga.

 

Jeigu chaotiška ir paprasčiausiai politinio veikimo logikai prieštaraujanti Seimo ir Vyriausybės politika neįgaus sveiko proto požymių, gali būti, kad po metų nebus nei šios Vyriausybės, nei dabartinės valdančiosios koalicijos. Net ir pačios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kuri tiesiog subyrės ir išsivaikščios. Tokių pavyzdžių su rinkimams suburtomis partijomis jau matėme ne vieną ir ne du.

 

Tiesa sakant, nenustebčiau net tuo atveju, jei bandymas perkelti į Vilnių vadovavimo Naisių žemės ūkio bendrovei manieras pasibaigtų priešlaikiniais Seimo rinkimais, kurių Lietuvoje nematėme nuo 1992-ųjų metų.

 

Nes tai, ką Seime išdarinėja Karbauskis su grupe savo ištikimų šalininkų, jau pusmetis nebepanašu į politiką, o tik į užguito užsispyrusio, pikto bei pagiežingo žmogučio blaškymąsi bei siekį kaip nors atsikeršyti tiems, kurie vos per penketą mėnesių iš politikos viršūnių nutrenkė jį ant žemės.

 

Ir su buku užsispyrimu Karbauskio stumiamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, prieštaraujančios tiek sveikam protui ir tiek pačiai kovos su girtuokliavimu esmei, tam puikiausias pavyzdys. Apskritai, Karbauskio ir jo ištikimojo ginklanešio bei keršto įrankio Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos veikla yra pavyzdys to, kaip bukas užsispyrėlis ir fanatikas politikoje gali savo rankomis sugriauti viską, ką iki tol ilgai ir nuosekliai kūrė ir kam, svarbiausia, turėjo kuo plačiausią visuomenės bei daugelio kitų politikų paramą.

 

Kova už blaivybę Lietuvoje turi ilgas ir tvirtas tradicijas, atsiremiančias į vyskupą Motiejų Valančių bei jo blaivybės sąjūdį, peraugusį į valstybės atkūrimo sąjūdį.

 

Tautos blaivintojas Lietuvoje iš principo negali turėti neigiamos reputacijos ir visuomenės priešo įvaizdžio. Kad ir kiek buvo puolamas ir „talibu“ pravardžiuojamas konservatorius Antanas Matulas, prieš dešimtmetį įvedęs pirmąjį alkoholio reklamos draudimą, jis buvo ir tebėra įtakingas politikas, penkerius Seimo rinkimus paeiliui laimintis vienmandatėje apygardoje. Tas pats Aurelijus Veryga, kol buvo tiesiog su alkoholizmu kovojančiu gydytoju, o ne politiku, buvo vertinamas kaip apskritai teigiamu dalyku užsiimantis keistuolis, nei kaip pavojingas fanatikas. Bet čia atėjo Karbauskis, po Gretos Kildišienės išgujimo iš Seimo persiutęs ant politinio elito, konservatorių, žiniasklaidos, pramogų pasaulio, socialinių tinklų ir apskritai ant visų miestiečių, su pašaipa žiūrinčių į Naisių kaimietuką ir viską sugadino.

 

Pažadas išblaivinti Lietuvą buvo vienu tų arkliukų, kuriuos pasirinkę į Seimą atvažiavo Karbauskio vadovaujami valstiečiai. Buvo akivaizdu, kad nors dalis jų siūlomų ribojimų prekybai alkoholiu (pavyzdžiui, valstybės monopolis) nesulauks pritarimo, bet plačiąją antialkoholinę koaliciją Seime suburti buvo vienas juokas – akivaizdžiai priešiškai nusiteikę buvo tik liberalai, kurių lyderį prieš rinkimus sugavo su 106 tūkstančiais eurų dėžutėje nuo degtinės, perduotos alkoholį gaminančio koncerno viceprezidento.

 

Bet čia atėjo Karbauskis, po Gretos Kildišienės išgujimo iš Seimo persiutęs ant politinio elito, konservatorių, žiniasklaidos, pramogų pasaulio, socialinių tinklų ir apskritai ant visų miestiečių, su pašaipa žiūrinčių į Naisių kaimietuką ir viską sugadino.

 

Pataisos, turėjusios neleisti socialinės rizikos grupėje esantiems žmonėms galutinai nusigerti, tapo pataisomis, neleidžiančiomis išgerti tiems, kurie šaiposi iš Karbauskio.

 

Sakykite, kokia prasmė kovoti su prekyba alkoholiu teatruose esančiose kavinėse? Ypač žinant, kad visuose Lietuvos restoranuose ir kavinėse išgeriama vos 9 procentai viso išgeriamo alkoholio kiekio? Logiškai prašosi tik vienas paaiškinimas – kad Karbauskis, atėjęs pasižiūrėti operos į „Operhauzą“ ar spektaklio į „Dramteatrį“, pertraukos metu nematytų jo adresu pašaipiai keliamų taurių šampano ar viskio stiklų.

 

O kokia logika drausti gerti alų Pilies ar Vokiečių gatvės kavinėse? Lygiai ta pati – kad Karbauskis ir Veryga, išėję pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, nematytų pašaipių žvilgsnių ir tostų, keliamų neva į jų garbę. Juoba, abu jie puikiai supranta, kad nei vienas, tose kavinėse sėdintis, niekada gyvenime už „valstiečius“ nebalsavo ir nebalsuos. Jie Karbauskiui anksčiau buvo tiesiog svetimi, o po Kildišienės istorijos, palydėtos smagiomis patyčiomis Vilniaus kavinėse ir ne mažiau kandžiais jų lankytojų sukurtais memais „Facebooke“, tapo priešais, kuriems reikia keršyti.

 

O kuriems galams bandyti uždrausti visiškai bet kokią alkoholio reklamą visoje žiniasklaidoje, žinant, kad šioji sukils piestu, nes taip praras nemažą dalį ir taip dar per 2008 m. krizę sumenkusių pajamų? Ir žinant, kad girtuokliams toji reklama buvus nebuvus – jie geria kas pigiau ir stipriau, o ne Elzaso ir Bordo vynus ar Škotijos single malt'us, kuriuos ir reklamuoja importuotojai? Bet jeigu po Kildišienės istorijos esi įsitikinęs, kad dėl visko čia kalti žurnalistai, kurie niekada nebebus tavo draugais, tai koks skirtumas? Juoba, atimti iš jų dalį uždarbio, kai pats tuo pat metu vis dar išgali nusipirkti didžiulį amerikonišką džipą – tai toks saldus kerštas. Tas užsispyrusio kamietuko noras žūtbūt parodyti, kad jis ponas ne tik Naisiuose, bet ir Seime.

 

O kokia logika, jei kovojame už tautos blaivinimą, nedrausti prekybos pigiais spirituotais vynais ir „bambaliniu“ alumi, esančių pagrindiniu ir netgi vienintelius visų girtuoklių gėralu? Bet jeigu tavo tikslas ne tautą blaivinti, bet miestiečiams keršyti, logika geležinė, nes vaisiuko ir „bambalinio“ gerėjai – tai ne tie, kurie iš tavęs“ Facebooke“ tyčiojosi.

 

Dar vienas paaiškinimas, kodėl Karbauskis taip užsispyrusiai bruka būtent savas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, o lygiai tautos blaivinimu susirūpinusių, bet Valstiečių ir žaliųjų sąjungai nepriklausančių parlamentarų siūlomas – tas užsispyrusio kamietuko noras žūtbūt parodyti, kad jis ponas ne tik Naisiuose, bet ir Seime. Kad bus taip, kaip jis pasakė, nes ponas būna tik vienas. Naisiuose tai tikriausiai. Bet ne Seime ir, juo labiau, ne valstybės politikoje. Jeigu Karbauskis neatsikvošės (arba jeigu kas nors neatves jį į protą), valdantieji netruks tuo įsitikinti.