Vladimirui Putinui pritrūko kareivių?

lzinios.lt 2017 05 04

Kadriniai rusų kariškiai nerodo jokio entuziazmo kariauti Ukrainoje arba Sirijoje. Kremlius rado išeitį: vietoje jų Vladimiro Putino karuose kaunasi samdiniai.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir intensyvių karo veiksmų Sirijoje Kremliui kilo rimta problema – trūksta gerai parengtų kareivių, kurie kautųsi už „rusų pasaulio“ didybę užjūriuose.

 

Kaip rašo „Newsweek“, problema kilo todėl, kad Rusijos pajėgos abiejuose konfliktuose nuolat patiria didelius nuostolius. Kremliui teko permastyti savo karinių operacijų vykdymo taktiką.

 

Anksčiau ši problema buvo sprendžiama siunčiant į Ukrainą ir Siriją specialiosios paskirties dalinių kareivius, FSB (saugumo tarnybos) ir SVR (žvalgybos tarnybos) karininkus bei kitų jėgos struktūrų darbuotojus. Tačiau šiandien to jau nebepakanka. Be to, daugelis kadrinių rusų kareivių anaiptol nedega troškimu padėti galvas kur nors Donbase arba Sirijoje. Pagalbos maskva kreipėsi į privačias karines kompanijas (PKK).

 

Informacijos apie rusiškas PKK nėra daug, tačiau anot „Newsweek“, Rusijoje tokių kompanijų yra bent dešimt, o dar kelios rusų samdinių paslaugas parduodančios kompanijos įregistruotos kitose šalyse.

 

Samdiniai noriai atsiliepė į Kremliaus kvietimą. Nuo 2015 metų rugsėjo, kai Maskva pradėjo karinę operaciją Sirijoje, šioje šalyje kariavo jau 1500 samdinių vien iš kompanijos „Vagner“. Beje, tos pačios kompanijos samdiniai kariavo ir Ukrainoje, kur buvo pasivadinę „valytojais“. Sirijoje jie žinomi, kaip „Vagnerio grupė“.

 

Pasitaiko ir gana „egzotiškų“ rusiškos kilmės PKK. Viena tokių – „Malhama Tactical“. Kaip rašo „Newsweek“, tai pirmoji pasaulyje džihadistinė PKK, daugiausiai verbuojanti samdinius Uzbekistane arba Šiaurės Kaukaze.

 

Matyt besibaiminant to, kad ir samdinių gretos nėra begalinės, Kremlius pataisė įstatymus ir leido PKK paprasčiau ir greičiau verbuoti kariškius, rezervistus, asmenis be pilietybės bei užsieniečius. Valstybė taip pat gali sudarinėti kontraktus ir verbuoti karius ir rezervistus „trumpalaikėms misijoms“. Anksčiau Rusijos armija sudarinėdavo dviejų arba trijų metų sutartis. Karininkai ir puskarininkiai būdavo samdomi penkių metų laikotarpiui.

 

Įstatymai šiuo metu leidžia samdyti kareivius „katastrofų padarinių suvaldymui, konstitucinės santvarkos atstatymui, arba kolektyvinėms priemonėms, atkuriant tarptautinę taiką ir saugumą.

 

Naujieji įstatymai įgalina Rusiją per trumpą laiką sutelkti pakankamai kariuomenės, kad įvykdyti invaziją į kitą valstybę, ar net užtikrinti tam tikros teritorijos okupaciją. Maža to, iš samdinių sutelktos pajėgos tokiu atveju, Maskvos akimis, veiktų visiškai teisėtai, jei jų misija būtų „taikos palaikymas“ arba „kova su teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis“. Būtent naujųjų įstatymų dėka „trumpalaikėse misijose“ Ukrainoje šiandien kaunasi rusų samdiniai.

 

Kaip minėta, Rusijos armija gali samdyti ne tik savus piliečius, bet ir užsieniečius arba netgi jokios pilietybės neturinčius asmenis.

 

Prastos gyvenimo sąlygos, aukštas nedarbo lygis ir kaip sykis po ranka esančios Rusijos karinės bazės paverčia Centrinę Aziją ir Kaukazą potencialiai itin „derlingais“ regionais samdinių paieškai. Be to, Rusijos pajėgos dislokuotos visose be išimties posovietinės erdvės „užšaldytų konfliktų“ zonose, kur tikėtina taip pat atsiras nemažai norinčių pakariauti už pinigus.

 

Susigundyti samdinio profesija gali ir kai kurie rusakalbiai, gyvenantys Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, ir Šiaurės Amerikoje. Disapora plati: Rusijos ekspertų nuomone, užsienyje gyvena apie 25 milijonus rusakalbių. Tačiau tokių greičiausiai būtų nedaug, nes Rusijos armija vargu ar galės pasiūlyti jiems pakankamai dosnų atlygį, kad išvilioti iš sotaus gyvenimo Vakaruose.

 

Samdiniai kuo puikiausiai „įsipaišo“ į dabartinės Rusijos neoimperialistinės politikos kontekstą. Jie gali dalyvauti hibridiniuose karuose, veikti kaip „niekieno“ ginkluotos formuotės, o reikalui esant – skinti kelią ir sudaryti sąlygas atvirai karinei Rusijos agresijai.

 

„Newsweek“ teigimu, egzistuoja ir kol kas nepastebėta grėsmė, kad kai kuriuos samdinius Rusijos slaptosios tarnybos gali imtis rengti teroristinei arba ekstremistinei veiklai bei imtis formuoti tokio pobūdžio grupes.

 

Kaip minėta, Rusijos nuostoliai Ukrainoje tapo tokie dideli, kad kadriniai kariškiai ėmė masiškai vengti paskyrimų su į Ukraina besiribojančias sritis. Vadovybė į tai sureagavo – vengiantys tokių paskyrimų patiria represijas: jie atleidžiami iš tarnybos, o kartais jiems net iškeliamos baudžiamosios bylos.

 

Tokioje situacijoje, kai kadriniai kariškiai beveik atvirai demonstruoja nenorą kautis nepaskelbtuose karuose, juos pakeičia PKK ir armijos samdiniai, nesibodintys vykdyti neteisėtus įsakymus. Nors Rusija šiuo metu turi naudos iš samdinių ir sutaupo karinio biudžeto lėšų, ateityje Maskvai gali tekti gailėtis – gan realu, kad Rusijos vadovams gali būti pateikti kaltinimai dėl neteisėto ginkluotos jėgos panaudojimo Ukrainoje ir Sirijoje. Yra ir precedentas – panašiais metodais veikę buvusios Jugoslavijos lyderiai galiausiai atsidūrė teisiamųjų suole Hagos tribunole.