Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture – Macronas ir Le Pen

alfa.lt 2017 04 24

Prancūzijoje baigėsi pirmasis visos Europos įdėmiai sekamų prezidento rinkimų turas ir prasidėjo balsų skaičiavimas. Galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti vėlyvą naktį, tačiau preliminarūs skaičiavimai, paremti balsavusiųjų apklausomis (angl. exit polls) ir pirmieji oficialūs rezultatai rodo, jog gegužės 7-ąją antrajame ture kovoti turėtų Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen.

alfa.lt

Suskaičiavus 97 procentus balsų, E. Macronas yra pirmas su 23.86%, už nuo jo nedaug atsiliekančią M. Le Pen balsą atidavė 21.45% rinkėjų. Nors „Nacionalinio fronto“ lyderei mažai kas žadėjo pergalę rinkimuose, dažnose prognozėse ji įvardinta kaip favoritė laimėti pirmąjį turą.

 

Le Pen ir Macronas: kas jie ir ko siekia?

Turint omenyje, jog šie rinkimai E. Macronui yra pirmieji, juos galima laikyti nekuklia sėkme. Dirbęs ekonomikos ministru ir pasitrauksiančio prezidento Francois Hollande'o padėjėju, E. Macronas, buvęs bankininkas, nusprendė suburti savo politinį judėjimą. Jo programoje – komplikuotos Prancūzijos pensijų sistemos reforma, į atsiliekančias, skurdžias provincijas siunčiami mokytojai, biudžeto deficito mažinimas ir gana drastiškas viešojo sektoriaus apkarpymas, atsisakant 120 000 valdininkų. E Macronas yra laikomas palankiu korporacijų verslui, o tarp neįprastesnių jo idėjų – draudimas naudotis mobiliaisiais mokyklose jaunesniems nei 15 metų moksleiviams. Kumščius už nuosaikių pažiūrų E. Macroną antrajame ture laikys ir Europos Sąjungos elitas, nes jis pažymi savo proeuropietiškumą ir tiki didesnės sanglaudos tarp eurozonos narių sėkme.

 

Le Pen pavardė yra puikiai žinoma prancūzams, tačiau niekada anksčiau jos nelydėjo tokia sėkmė, o tai – Marine nuopelnas. Perėmusi vadovavimą „Nacionaliniams frontui“ 2011 m. Marine Le Pen ėmėsi švelninti partinę retoriką, „detoksikavo“ – arba bent jau taip mėgina įtikinti – ją nuo rasizmo ir antisemitizmo. Dėl to jos santykiuose su tėvu, kartą pasakiusiu, jog nacių dujų kameros žydams tebuvo „istorijos detalė“, neišvengta konflikto. Tiesa, pagrindinė partijos linija nepakito – M. Le Pen aplink save buria antiimigracinių ir antiislamiškų nuotaikų rinkėjus. M. Le Pen žada derėtis su Briuseliu dėl palankesnių narystės sąlygų ir neatmeta pasitraukimo iš sąjungos galimybės. Legalią imigraciją ji tikina apribosianti iki 10 000 atvykėlių per metus bei planuoja griežtesnę terorizmo prevenciją, pavyzdžiui, uždarant kai kurias įtarimų sukeliančias mečetes. Taip pat ji žada pensinį amžių paankstinti iki 60-ies metų bei įstatymu užtikrinti 35 valandų darbo savaitę.

Atnaujinta 02.25

Socialistų krachas

Nors šie rinkimai tapo pralaimėjimu abiems tradicinėms partijoms – respublikonams (konservatoriams) ir socialistams – pastariesiems rinkėjai pasiuntė itin rimtą signalą apie permainų viduje būtinybę. Socialistų kandidatas Benoit Hamon'as vos peržengė 6 procentų žymą ir lieka penktas. Tai blogiausias centro kairės atstovo pasirodymas nuo 1969 m. Kaip anuomet, taip ir šiais metais socialistų pasirinkimas smarkiai atsiliko nuo kraštutinės kairės kandidato, kuriuo šiemet yra Jeanas-Lucas Melenchonas.

 

Tiesa, jog rinkimai socialistams nebus sėkmingi, rodė ir visos apklausos bei itin maži palankumo dabartiniam prezidentui, socialistui Francois Hollande'ui, reitingai.

 

Suskaičiavus dauguma balsų – jau 90 % – pirmoje vietoje yra E. Macronas, kuriam M. Le Pen mina ant kulnų (atitinkamai 23.50 ir 22.07 procentų).

 

Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija išplatino infografiką su preliminariu balsų pasiskirstymu pagal regionus. Jame matyti, jog gausiausia M. Le Pen šalininkų koncentracija yra Prancūzijos šiaurės rytuose, o vakaruose tokių labai mažai, čia kur kas populiaresnis pasirinkimas šiandien buvo E. Macronas.

Atnaujinta 00.45

 

Dar daugiau nepatenkintų pirmojo turo baigtimi prancūzų užplūdo gatves – ne tik sostinėje, bet ir Nantes'o mieste, kur kaukėti ir nešini deglais protestuotojai žygiavo su plakatu „nei bankininkas, nei rasistė“. Tikėtina, jog tokių protestuotojų bus ir daugiau, mat „Twitter“ sklinda jungtis raginanti grotažymė #NuitDesBarricades (liet. barikadų naktis).

 

Le Pen: laikas išvaduoti prancūzus

F. Fillonas, nelaukdamas oficialių rezultatų, išreiškė paramą E. Macronui, savo rėmėjus patikinęs, kad prezidente tapusi M. Le Pen šaliai duotų tik nesėkmę. „Ekstremizmas gali Prancūzijai atnešti tik negandas ir susiskaldymą“, – tokius konservatoriaus žodžius perduoda BBC.

 

Pati „Nacionalinio fronto“ lyderė neprarado kovingumo, sužinojusi pirminius rezultatus. Savo rėmėjams Henin-Beaumont'o mieste M. Le Pen sakė, jog „laikas išvaduoti prancūzus nuo arogantiškų elitų. Aš esu žmonių kandidatė“.

 

Tuo metu J. L. Melenchonas neskuba apsispręsti, ką palaikyti antrajame ture ir ragina laukti galutinių ir oficialių skaičių. Jo komanda, kaip teigiama, „nepripažįsta apklausomis paremtų rezultatų“, o pats Melenchonas „Facebook“ rašė: „Didžiųjų miestų rezultatai dar nėra žinomi. Kviečiu komentuojančius būti atsargiais“. Jo suburto judėjimo „Nepasidavusi Prancūzija“ atstovai žiniasklaidai nurodė, kad prieš antrąjį turą, jei paaiškėtų J.L. Melenchono pralaimėjimas, pirmiausiai bus konsultuojamasi su rinkėjais.

 

Be kita ko, rinkimai Prancūzijoje parodė gilią valdančiųjų socialistų krizę. Dabartinis prezidentas Francois Hollande’as taip žemai smuko visuomenės apklausose, kad net nebandė kelti kandidatūros antrai kadencijai. Vidinę partinę kovą laimėjęs Benoit Hamonas, pasak pirmųjų pranešimų, vos įveikė 5 proc. ribą. B. Hamonui nusileidęs buvęs premjeras Manuelis Vallsas sekmadienį vakare pareiškė balsavęs už E. Macroną – taigi ne už savo partijos kandidatą.

 

To paties E. Macrono, buvusio socialisto, sėkmė didele dalimi priklauso nuo gebėjimo atsiriboti nuo ankstesnės partinės priklausomybės bei demonstruoti stiprias centristines pozicijas.

 

Naujienų agentūra AFP paskaičiavo, kad 39-erių E. Macronas, jei laimėtų rinkimų antrajame ture, taptų jauniausiu visų laikų Prancūzijos prezidentu. Iki šiol jauniausias buvo garsiojo karvedžio sūnėnas Louis Napoleonas Bonaparte'as, kuris 1848 metais tapo pirmuoju tiesiogiai piliečių išrinktai Prancūzijos vadovu, sulaukęs 40 metų, o jau nuo 1852-ųjų valdė kaip imperatorius Napoleonas III.

 

Rinkimai – įtempti ir sunkiai prognozuojami

Pastarosiomis savaitėmis prognozuota, jog iš vienuolikos keturi kandidatai turi realias galimybes prasibrauti į antrąjį etapą. Kai kurie jų prielankūs Kremliui, kaip kad prieš imigrantus ir Europos Sąjungą aštriai pasisakanti nacionalistė Marine Le Pen ar mažiau ryškus bei į korupcijos skandalą įsivėlęs respublikonas Francois Fillonas. Rusijos agresore nelaiko ir Jeanas-Lucas Melanchonas, šalies komunistų remiamas kairysis, savo požiūriu į islamą ir imigrantus esantis visiškai skirtingame poliuje nei M. Le Pen, nors kaip ir ji, yra žadėjęs Prancūziją išvesti iš ES. Tvirtas pozicijas šioje ketveriukėje visą laiką iki rinkimų turėjo centristinių pažiūrų buvęs ekonomikos ministras, 39-erių Emmanuelis Macronas.

 

Po netikėto „Brexit“ ir Donaldo Trumpo pergalės Jungtinėse Valstijose Prancūzijos prezidento rinkimų baigtis prognozuota nedrąsiai. Prieš pat rinkimus paskutinę savaitę išpopuliarėjo buvęs premjeras F. Fillonas, šansus patekti į antrąjį turą netikėtai atgavo ir komunistų remiamas euroskeptikas J. L. Melenchonas.

 

Atiduoti balsą gali 46 mln. rinkėjų, bet daug jų į apylinkes ėjo įtūžę ant senosios valdžios ar net neapsisprendę už ką balsuos. Galutinis aktyvumas buvo panašus kaip per prezidento rinkimus 2012 metais ir siekė 80 proc.

 

Prancūzijos prezidento rinkimai po ketvirtadienio šaudynių Paryžiuje vyksta itin sustiprinto saugumo sąlygomis, bet incidentų neišvengta. Balsuojant Marine Le Pen prie apylinkės siautėjo „Femen“ aktyvistės nuogomis krūtinėmis – 6 moterys su M. Le Pen ir JAV bei Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino kaukėmis sulaikytos. Pasak aktyvisčių, tai radikalus protestas prieš radikalią kandidatę.

 

Dabartinis Prancūzijos prezidentas, kurį teigiamai vertina vos keli procentai užleidžia savo postą – išbarstęs populiarumą antros kadencijos F. Hollande‘as nesiekė.