Seimo rinkimams ruošia staigmeną – ardys Tomaševskio tautinių mažumų monopolį

alfa.lt 2017 03 23

Dalis Seimo narių siūlo svarstyti galimybę sumažinti parlamento rinkimų slenkstį tautinių mažumų pagrindu sudarytoms partijoms.

alfa.lt

Anot šios idėjos šalininko konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, taip esą būtų sudaryta galimybė Seimo rinkimuose dalyvauti liberalioms ir proeuropietiškai nusiteikusioms tautinių bendrijų pagrindu sudarytoms politinėms partijoms.

 

Sieks proeuropietiškų rusų ir lenkų partijų

Šiuo metu norinčios į Seimą patekti partijos daugiamandatėje apygardoje per rinkimus turi surinkti bent 5 proc. rinkėjų balsų. Tačiau Seime susibūrusi ir 26 parlamentarus iš skirtingų frakcijų vienijanti Gegužės 3-iosios grupė siūlo kalbėti apie šio slenksčio sumažinimą iki 2–3 proc. ribos.

 

„Mes siūlome tai pradėti svarstyti, o koks būtų rezultatas, pamatysime, mes siūlome nebijoti to svarstymo. Aš matau du pliusus: vienas yra, kad dabar Lietuvos lenkų rinkimų akcija sako, kad, norėdami įveikti 5 proc. barjerą, jie turi jungtis su įvairiomis rusų politinėmis organizacijomis, o, sudarydami lenkams galimybę nesijungti su rusais, kartu padedame lenkams sumažinti galimybes, kad jų politinei veiklai įtaką darytų įvairūs Kremliaus instrumentai.

 

Kitas dalykas, kad, mažindami šį barjerą, sudarome galimybes dėl Lietuvos lenkų rinkėjų balsų kovoti ne tik (LLRA lyderiui) Valdemarui Tomaševskiui, bet galbūt ir liberaliau ar labiau proeuropietiškai nusiteikusioms lenkų organizacijoms“, – BNS tokią idėją apibūdino A. Kubilius.

 

Socialdemokratas: reikės daug aiškinamojo darbo

Kitas šios idėjos šalininkas – Gegužės 3-iosios grupės narys, socialdemokratas Gediminas Kirkilas – naujienų portalui Alfa.lt teigė asmeniškai palaikantis šią iniciatyvą, kadangi rusų ir lenkų interesai Lietuvoje gali gerokai skirtis, todėl neprotinga versti šias abi partijas jungtis prieš Seimo rinkimus po Valdemaro Tomaševskio skėčiu.

 

„Tai būtų labai europietiškas sprendimas, kuris jau daug kur yra. Tai sudarytų galimybę lenkų ir rusų bendrijoms dalyvauti Seimo rinkimuose atskirai, o ne kartu, kaip dabar nutinka. Aišku, būtų geriausia, kad tautinių bendrijų atstovai veiktų pagrindinėse partijose, tačiau jei taip nėra, tai teisinga būtų jiems taikyti mažesnę kartelę, nes, visų pirma, skiriasi šių grupių interesai“, – kalbėjo jis.

 

Tiesa, G. Kirkilas pripažino, kad jei ši idėja bus įtraukta į Seimo darbotvarkę, parlamentarams ją priimti bus labai sunku.

 

„Tai nėra lengva, todėl reikės atlikti daug aiškinamojo darbo. Mano požiūriu, šiuo klausimu aistros dažnai yra hipertrofuotos, daug kas mąsto iš gana siaurų pozicijų ir nemato platesnių dalykų – Lietuvos geopolitinės situacijos, Lietuvos ir Lenkijos santykių konteksto. Dažnai publiką lengviau įtikinti pasakius, kad yra kokios nors grėsmės lietuvių kalbos žodynui, nei aiškinti platesnį sprendimų paveikslą“, – svarstė politikas.

 

„Valstiečių“ atstovas: nėra aišku, kam kelti įtampą

Didžiausios Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Povilas Urbšys portalui Alfa.lt teigė Gegužės 3-iosios grupės iniciatyvą vertinantis skeptiškai, kadangi iki šiol tautinių bendrijų pagrindu sudarytos partijos pačios pernelyg nesiskundė savo padėtimi, todėl naujas šios temos iškėlimas į Seimo lygį ne sumažintų etnines įtampas, bet jas pagilintų.

 

„Neteko girdėti, kad LLRA ar Rusų aljansas reikštų rimtas pretenzijas, kad jų atstovavimas yra nepakankamas ir jį reikėtų keisti. Kyla klausimas, ar tokios pataisos kėlimas nesukels naujų įtampų, nes jei pačios tautinės bendrijos tokių problemų nekelia, tai nėra aišku, kam ją kelti ir taip sukurstyti įtampą“, – kalbėjo politikas.

 

Pasak P. Urbšio, į Rytų pusę nesižvalgantys politiniai judėjimai iniciatyvą gali rodyti jau dabar, tačiau tokių procesų nepastebime, todėl šios iniciatyvos šalininkai į klausimą kol kas žvelgia labiau teoriškai nei praktiškai.

 

„Tokios proeuropietiškos lenkiškos partijos faktiškai gali kurtis ir dabar kaip visuomeniniai komitetai ar savarankiški kandidatai. Nebūtina kurti politinės jėgos vien tam, kad būtų patekta į Seimą, tačiau kažkodėl šiai dienai pas mus neatsiranda tokių tautinių mažumų atstovų politikoje. Kol kas yra teorinis problemos suvokimas, kuris šiai dienai nesusietas su realiu gyvenimu.

 

Jeigu matytume, kad yra užsiregistravusios kelios tautinių mažumų pagrindu sudarytos partijos, bet jos neatlaiko politinės konkurencijos, nes yra per didelis slenkstis, tai tada taip – tokį dalyką būtų galima daryti. Dabar bandoma vos ne taikyti pagalbinio apvaisinimo metodą“, – aiškino pašnekovas.

 

Galiausiai, pasak jo, niekas netrukdo jau dabar esančioms partijoms į savo sąrašus įsileisti daug lenkų ar rusų atstovų ir taip sustiprinti jų atstovavimą.

 

Politologas: neaišku, ar tam yra potencialo

Politologo Vicento Vobolevičiaus manymu, nors kol kas būtų sunku atsakyti, ar viltis, kad, sumažinus rinkimų slenkstį tautinių mažumų partijoms, sulauksime proeuropietiškų lenkiškų partijų kūrimosi, daug optimizmo tikėtis nereikėtų. Jau šiandien matome, kad po tradicinių partijų stogu kandidatuojantys lenkai ir rusai Vilnijoje daug sėkmės nesulaukia.

 

„Tai yra ne teorinis, bet empirinis klausimas, ar būtų pakankamai lenkų ar kitų tautybių žmonių, kurie etiniu pagrindu kurtų prolietuvišką partiją. Kol kas nėra aišku, ar tarp nelietuvių tautybės asmenų būtų pakankamai tokių, kurie generuotų palaikymą naujai partijai. Šioje vietoje jaučiu skepsį, nes tie kadrai, kurie neina į politiką su Valdemaru Tomaševskiu, tai daro su kitomis jau esančiomis partijomis.

 

Jei pažiūrėtume į tai, ką socialdemokratai, liberalai ar kitos jėgos kelia Vilnijoje, tai dauguma kandidatų yra su nelietuviškomis partijomis, tačiau menka tikimybė, kad jie visi pasitrauks ir kurs kokį nors naują darinį. Be to, ir dabar jie lenkiškuose regionuose surenka labai nedaug balsų. Abejočiau, ar dar egzistuoja kokių nors išteklių kitiems, iki šiol nežinotiems kandidatams“, – portalui Alfa.lt dėstė politologas.

 

Anot jo, galima svarstyti ir apie tokį scenarijų, kai, sumažėjus rinkimų slenksčiui, į Seimą lengviau papulti bandys ir radikaliai promaskvietiškai nusiteikusios politinės jėgos, kurios apsimes tautinių mažumų partijomis.

 

Tuo metu politologas Lauras Bielinis įžvelgė ir teigiamą tokio pasiūlymo pusę – esą rinkimų slenksčio sumažinimas leistų į Seimą organizuotis ir toms tautinėms bendrijoms, kurias užgožia lietuviai, lenkai ir rusai.

 

„Slenksčio sumažinimas gali būti naudingas toms tautinėms bendrijoms, kurioms niekas Lietuvoje neatstovauja arba kurioms sunku rasti savo atstovų, kurios išsakytų jų interesus. Tai galėtų būti kad ir, pavyzdžiui, baltarusiai arba ukrainiečiai“, – sakė jis.