Valdančiųjų skyrybos atšaukiamos

lzinios.lt 2017 03 21

Vakar ryte priekaištus socialdemokratams žėręs ir apsispręsti, ar nori toliau dirbti koalicijoje, siūlęs premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su partnerių atstovais kalbėjo jau kitaip. Socialdemokratai užsimena, kad premjeras, iki šiol nedaręs jokių nuolaidų dėl pirmojo stambaus Vyriausybės projekto – urėdijų reformos – pagaliau sutiko išklausyti jų argumentus.

„Kol kas pozicijos skirtingos, bet sutarėme ieškoti sąlyčio taškų. Tai vertinu su tam tikru optimizmu, nes matyti tam tikra pozityvi slinktis. Atsiranda po truputį kalbėjimosi ir kai kuriose vietose – sutarimo“, – po vakar vakare vykusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) koalicinės tarybos susitikimo sakė Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Juozas Olekas.

 

Valdančiųjų atstovai į posėdį rinkosi po to, kai vakar ryte premjeras S. Skvernelis prabilo apie tai, kad Vyriausybės projektui dėl urėdijų reformos besipriešinantys socialdemokratai turėtų apsispręsti, ar jie nori toliau dirbti valdančiojoje koalicijoje. Šio pareiškimo supykdyti socialdemokratai dienraščiui „Lietuvos žinios“ vakar tvirtino, kad partneriams nenuolaidžiaus, nes jiems esą nusibodo premjero arogancija.

 

„Iš principo neisime iš koalicijos. Jeigu „valstiečiai“ nori, tegu išeina. S. Skvernelis turi vieną kartą suvaldyti savo aroganciją ir pagaliau suvokti, jog politikoje nėra taip, kad vienas nurodinėja, o kiti klusniai vykdo“, – aiškino vienas Seimo LSDP frakcijos narys.

 

Susikirtimas – dėl urėdijų

Po vakarykščio susitikimo S. Skvernelis teigė išgirdęs partnerių patikinimą, kad jie parems urėdijų reformą. „Socialdemokratai rems urėdijų reformą, o turinį matysime gerokai vėliau, pirmas žingsnis turi būti įstatymo priėmimas. Tai leistų pradėti reformą“, – sakė jis.

 

Dar vakar ryte premjeras aiškino, kad pastaruoju metu priimant sprendimus Seime, „valstiečiams“ dažniau tenka kliautis opozicijos, o ne koalicijos partnerių socialdemokratų parama, taigi Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis. „Dėl kiekvienos esminės reformos, reikalingos valstybei, reikės ir reikia tartis iš esmės su atskiromis politinėmis jėgomis, nes požiūriai yra skirtingi, ypač į tuos procesus, kurie senai susiformavę kaip tam tikri simboliai. Šiandien dažnai sutariame, bet kai reikia išreikšti valią Seime, atsiranda įvairiausių priežasčių arba sprendimų, kurie yra siurprizai. Manau, kad šioje situacijoje reikėtų labai aiškiai mūsų partneriams pasakyti: jei jie mato, kad jiems žalingas buvimas šitoje valdančiojoje daugumoje, kad jiems yra diskomfortas arba jie nemato prasmės, tai tokią žinią mums, aišku, būtų gerai žinoti kuo anksčiau, ir tai yra gerbtinas požiūris“, – kalbėjo premjeras.

Didysis valdančiųjų susikirtimas įvyko dėl Seime pradėto svarstyti Miškų įstatymo, kuriame siūloma šiuo metu veikiančias 42 urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę. Projektą parengusi Vyriausybė teigia, kad taip bus skaidrinamas miškų tvarkymo procesas ir taupomos valstybės lėšos, oponentai dalijasi nuogąstavimais, kad po reformos darbo neteks tūkstančiai žmonių, o jungtinė bendrovė ateityje galbūt pereis į privačias rankas.

 

Praėjusią savaitę, socialdemokratams atsisakius paremti projektą ir Seime užblokavus jo priėmimą skubos tvarka, LVŽS frakcija, neslėpusi pasipiktinimo, net surengė vidinę apklausą – balsavimą, spręsdama, ar nereikėtų atsisakyti tokių koalicijos partnerių. Šiai idėjai pritarė vos 17 iš 56 LVŽS frakcijos narių, nors norą atsisveikinti su socialdemokratais esą išreiškė tiek S. Skvernelis, tiek LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Atsitraukti negali

Po vakarykščio partnerių susitikimo LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad socialdemokratai reformą iš esmės remia, bet siūlo diskutuoti dėl jos turinio. „Artimiausiu metu pateiksime savo pasiūlymus ir pastabas. Susėsime, iš abiejų frakcijų bus deleguoti politikai ir aiškiai pasakysime, kuriems siūlymams pritariame ir kuriems ne“, – aiškino jis.

 

Socialdemokratai siūlymus dėl urėdijų reformos partneriams bandė teikti ir praėjusią savaitę, tačiau tikino buvę apgauti. „Praėjusią savaitę išgirdome partnerių patikinimus, kad jie parems mūsų teikiamus pasiūlymus. Seimo pirmininkas pažadėjo, kad jiems visiems bus pritarta, o paskui dėl jų diskutuosime, deja, prieš balsavimą išgirdome priešingą poziciją. O paskui prasidėjo kažkokie purkštavimai dėl koalicijos išlikimo“, – apie šią situaciją „Lietuvos žinioms“ kalbėjo J. Olekas.

Komunikacijos konsultanto Arijaus Katausko manymu, klausimas dėl urėdijų reformos yra ypatingai svarbus tiek „valstiečiams“, tiek socialdemokratams. Jo teigimu, LVŽS, savo veiklą Seime pradėjusi ne nuo realių darbų, bet nuo plačiai nuskambėjusių „džipų istorijų“, dabar turi parodyti veiklos rezultatus. „Atsitraukti nuo urėdijų reformos „valstiečiai“ negali, nes tokiu atveju pripažins palaimėję. Tokią situaciją sukūrė pats premjeras S. Skvernelis, ją pristatantis kaip Dovydo kovą prieš Galijotą“, – aiškino komunikacijos specialistas.

 

Pasak A. Katausko, socialdemokratams savo ruožtu atsisakyti jų interesų zonoje ilgą laiką buvusių urėdijų, jau praradus galią „Lietuvos geležinkeliams“, Registrų centrui ir panašioms įmonėms, taip pat būtų pernelyg didelė auka. „Akivaizdu, kad jie atsitraukti taip pat negali, tačiau premjero reitingai dabar per daug geri, kad socialdemokratai galėtų tikėtis jį išmušti iš balno. Taigi, urėdijų klausimas gali tapti ir nauja derybine pozicija, tik LVŽS atstovai yra per mažai patyrę, ne tokie kaip Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, galėję „nesutardami sutarti“. Kol kas nežinau, ar „valstiečiams“ pakaks diplomatiškumo bei gebėjimo derėtis iš tikrųjų, o ne iš jėgos pozicijų“, – svarstė jis.

Pakvietimo nesulaukė

Reikšdamas pretenzijas socialdemokratams, vakar ryte S. Skvernelis viešai dėliojo naujų koalicijų modelius. „Jei įvyktų kitaip (socialdemokratai nenorėtų dirbti su „valstiečiais“ – aut.), reikėtų galvoti apie įvairius variantus: Vyriausybė gali tapti ir mažumos Vyriausybe, gali būti formuojama ir kita koalicija, gali būti veikimas mažumos Vyriausybės su opozicinėmis dabartinėmis didžiausiomis frakcijomis pasirašant atskirus susitarimus dėl strateginių pokyčių, reikalingų valstybei“, – kalbėjo jis.

 

Vis dėlto premjeras tvirtino, esą su opozicijos atstovais apie galimą naują koaliciją dar nekalbėta – nors susitikimai ir vyko, juose tartasi dėl paramos Seime priimant konkrečius projektus.

 

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio teigimu, jo vadovaujama partija lieka atvira deryboms su LVŽS, taip ir neprasidėjusioms po Seimo rinkimų. „Nekalbu apie jokią koalicijos griūtį, čia tikrai koalicijos reikalas ir jų vidinės problemos, kurias jie patys turi išsispręsti ir sau atsakyti, kaip jie tvarkysis tuos darbus ir juos darys toliau. Mes esame atviri deryboms dėl įvairių galimų bendradarbiavimo būdų, į valdžią nesiveržiame, postų neprašome, svarbiausia, kad pokyčiai Lietuvoje vyktų, ir mes pasirengę paremti“, – sakė jis.

 

G. Landsbergio manymu, valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija šiuo metu yra neveiksni. „Galima sakyti, kad pati LVŽS pasirinko socialdemokratus kaip lengvesnį, aritmetiškai saugesnį partnerį, kurį bet kada gali ar apkaltinti, ar priversti daryti kažkokius darbus. Vis dėlto panašu, jog socialdemokratai, kadangi patys yra stipriai susitepę, dabar „valstiečiams“ yra lyg girnapusė po kaklu“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

 

Konkretaus pasiūlymo tartis dėl galimo bendradarbiavimo tikino nesulaukęs ir opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, nors su S. Skverneliu buvo susitikęs.