Vytautas Landsbergis: „Ne visi – kapituliavičiai“

lzinios.lt 2017 03 15

Knygoje „Bus geriau“ žurnalistas ir kultūros laidų autorius Rytis Zemkauskas kalbino profesorių Vytautą Landsbergį. Pokalbiai – apie politiką, literatūrą ir muziką, asmeninį gyvenimą.

lzinios.lt

„Profesoriau, o iš tiesų – koks tai žanras?“ – pašnekovo klausė R. Zemkauskas. „O koks gyvenimo žanras?“ – perklausė V. Landsbergis. Ilgai nesvarstęs knygos autorius nustatė: tragikomedija.

 

„Kalbėjomės taip, kaip mums išėjo. Turėjome sustoti, o paskui tu viską surašei. Taip knyga ir pasirašo. Savo pokalbius galėjome dar tęsti – knygai pabaigos nėra“, – į R. Zemkauską kreipėsi V. Landsbergis.

 

Dažną knygoje iškeltą klausimą autoriai plėtojo, tačiau iki galo į jį neatsakė, todėl tomis temomis nori kalbėti toliau. Šiuo metu profesoriui aktualiausia – Astravo atominė elektrinė (AE), statoma Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva.

Kada bus geriau

Intelektualų pašnekesiai truko daugiau nei metus. Kalbantis V. Landsbergis prasitarė: „Bus geriau“, vėliau ši frazė tapo knygos pavadinimu. „Dažnai prieidavome prie taško, naujo aspekto, kuriuo baigdavosi skyrius. Galite mane „traukti“ atsakinėti toliau: o kas įvyko vėliau? Ką šiandien apie tai galėtumėte pasakyti?“ – mąstė V. Landsbergis.

 

Paklaustas, kada gi bus geriau, profesorius citavo kompozitorių, dirigentą, publicistą Stasį Šimkų, kuris yra sakęs: „Jei kas nors ką nors Lietuvoje padaro, mums blogai, nes daro be mūsų.“ Ir mokė: „Džiaukimės, kad išvis daro. Yra dar ne taip gerai, kaip galėtų būti.“

 

Paklaustas, kaip kitąmet paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį, siūlė: „Būkime jaunos dvasios, o ne šimtamečiai. Šimtmetis – tik gabaliukas prabėgusio Lietuvos istorijos gyvenimo ir turbūt ne paskutinis. O visgi buvome naikinami, ne kartą nurašyti, bet išlikome – tai didelė dovana ir įsipareigojimas ateinančioms kartoms.“

 

Rengdamas knygą R. Zemkauskas vis siekė sužinoti, kaip profesoriui pavyko atsispirti įtakoms ir išlikti autonomiškam? „Manau, esu pilnas įtakų, prisiminimų, įvykių, to, ką esu skaitęs ir girdėjęs, – svarstė jis. – Negali gyventi sušalęs, nešildomas jokios įtakos. Literatūrologai knygoje ieškos sąsajų, tai – jų tyrimų objektas. Mano objektas – mūsų kraštas ir žmonės, tai, kas su mumis dedasi ir kas išeis iš mūsų pastangų.“

 

Pražūtis už 50 kilometrų

Šiuo metu V. Landsbergiui aktualiausia problema – Astravo AE – pasak jo, tiksinti pražūtis Lietuvai. „Jei kas nors rengtų sąjūdį, gelbėtų Lietuvą nuo šios grėsmės, pasiimčiau vėliavėlę ir eičiau. Jei tauta save gerbtų, susirinktų prie sienos, nueitų pėsčiomis – saugumo klausimai pajudėtų kur kas greičiau. Nė tautos nereikėtų – užtektų tūkstančio mūsų“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Pasak jo, AE parinkta vieta – blogiausia aplinkai, tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Elektrinė statoma 50 kilometrų nuo Vilniaus. V. Landsbergis ne kartą yra pareiškęs savo nuomonę, kad Astravo AE saugumas – bendra visos Europos problema, ir Europos Sąjunga šiuo klausimu turėtų prieiti prie vieningos, griežtos pozicijos, kad stabdytų statybas.

 

„Turime pareikšti taip, kad būtų toli ir plačiai girdima: Lietuva yra kategoriškai prieš, – tęsė V. Landsbergis. – Niekas neklausys? Visada grįžtu į netolimą praeitį: nedidelė Lietuvos mokslų akademijos salė, būrys entuziastų ir permainų iniciatorių svarsto: „Ar reikia įkurti Sąjūdį?“ Iškart kyla klausimas: „O ar bus leista?“ Jei klausimas rimtas, viskas palaidota. Jei nutariame, tai ir darome. Imame lapą ir pasirašome peticiją. Pradedame valstybę. Jei nuleisime rankas, bus liūdna ir graudu, nes mus vėl nuskriaudė. Tačiau nesiūlau aukos laikysenos. Galiu pasiūlyti pasirinkti bočių laikyseną: mes nesitrauksime.“

Politika be kojų

V. Landsbergis prisimena vaikystėje skaitydavęs ne tik knygas vaikams, bet ir klasikinę lietuvių literatūrą. Kadangi groja fortepijonu, dalį knygos „Bus geriau“ sudaro ir pokalbiai apie muziką. Iš kultūros srities atėjo ir geresnio gyvenimo viltis.

 

V. Landsbergis tikino nesąs pesimistas. Pasaulio lietuvių suvažiavimo dalyviams jis yra siūlęs įkurti jaunimo partiją, surinkus 40 proc. jaunų rinkėjų balsų bandyti pakeisti Lietuvą. Vieni pamanė, kad profesorius juokauja. O tie, kurie suprato, kad kalba rimtai, buvo nedrąsūs. „Žinoma, jei jie būtų susėdę rašyti naują Lietuvos laisvės manifestą, gal juos būtų užmėtę graužtukais ar akmenimis. Bet ne visada taip būna. Nebūtina kapituliuoti. Ne visi – kapituliavičiai„, – pabrėžė jis.

 

Žurnalistas, televizijos laidų autorius R. Zemkauskas rašo romaną. Tą patį – jau antrą kartą. Praėjusiais metais dalis knygos pradingo kompiuteryje, skaitmeninėje atmintyje liko du skyriai, kuriuos rašytojas siuntė paskaityti artimiesiems. „Kaip davė, taip ir pasiėmė. Ir, kaip kažkas gražiai pasakė, kaip pasiėmė, taip ir grąžins“, – neliūdėjo jis.

 

R. Zemkauskas popieriuje yra dokumentavęs laidos „Pasivaikščiojimai“ interviu, „Bus geriau“ – taip pat pokalbių knyga. Žurnalistas profesoriaus klausė: ar politika nutolo nuo žmonių, savo prigimties? Ar tebeatstovauja mums? „Ar politika turi kojas ir nuėjo į šalį? – paprieštaravo V. Landsbergis. – Politika esame mes – žmonės, turintys savo pažiūras (pasyvias arba aktyvias), veikiantys, dalyvaujantys pokyčiuose. Tuomet politika – jėga, tempia miegančius, laukiančius, kol Vincas Kudirka pradės skambinti: „Kelkite, kelkite, kelkite.“