Užsimota labiau kontroliuoti žiniasklaidą

lzinios.lt 2017 03 09

Rytoj prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos darbų programoje atsidūrė ir sumanymas įpareigoti viešosios informacijos rengėjus bei skleidėjus Kultūros ministerijai teikti duomenis ne tik apie žiniasklaidos priemonių savininkus, bet ir informaciją apie pajamas, jų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus. Ko iš tiesų siekiama tokia prievole, nelabai aišku net politikams.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisų rengėjai tikina, esą minėti papildomi duomenys būtini korupcijos rizikos veiksnių prevencijai, situacijai žiniasklaidos sektoriuje vertinti, o tam tikrais atvejais – konkretiems tyrimams inicijuoti.

 

Žiniasklaidos atstovus tokia iniciatyva stebina. Jie tikina ir dabar teikiantys tokią informaciją valstybės institucijoms. Abejonių dėl užmojo labiau kontroliuoti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus neslepia ir dalis politikų.

 

Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatyta, kad Kultūros ministerijos parengtas pataisas parlamentarai turėtų priimti gegužę. Pakeitimais būtų įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenys, įskaitant papildomus, būtų deklaruojami per informacinę sistemą. Tiesa, pataisos Seimo dar nepasiekusios ir nėra registruotos.

Kultūros ministerijos vadovybė kol kas nelinkusi plačiau komentuoti sumanymo iš žiniasklaidos priemonių rinkti informaciją apie jų pajamas, pajamų šaltinius, išlaidas. Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus „Lietuvos žinioms“ pateiktame paaiškinime teigiama, kad pataisų tikslai yra trys. „Siekiama pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenys, įskaitant papildomai atveriamus duomenis, būtų deklaruojami per informacinę sistemą, pašalinti kitus teisinio reglamentavimo trūkumus, susijusius su įstatyme nurodytais poįstatyminiais teisės aktais, patikslinti kai kurias įstatymą įgyvendinti trukdančias nuostatas“, – rašoma atsakyme.

 

Esą tokie tikslai numatyti Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje ir jos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane. Teigiama, kad taisyti Visuomenės informavimo įstatymą yra įpareigojusi Vyriausybė.

 

Nemato būtinybės

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorės Rasos Navickienės teigimu, šis politikų sumanymas yra „įdomus“, juolab kad visa panaši informacija apie finansus ir dabar prieinama, nes teikiama Registrų centrui.

„Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai savo finansinius balansus, duomenis apie pajamas ir išlaidas teikia Registrų centrui. Todėl reikalavimas teikti duomenis ir Kultūros ministerijai būtų perteklinis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. R. Navickienei įdomu, kas ir ką su papildoma informacija darytų, ar ji būtų skelbiama viešai, kaip duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus.

 

Abejonių dėl sumanymo neslėpė ir Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė. Anot jos, jau ir dabar yra žiniasklaidos priemonių, daugiausia – užsienio kapitalo, kurių akcijos kotiruojamos akcijų biržoje ir kurios viešai deklaruoja savo pajamas.

 

„Manau, būtų logiška, kad būtų viešai prieinama informacija apie tai, kiek žiniasklaida pritraukia lėšų iš viešųjų finansų, bet kiek užsidirba privačiai – tai jau svarstytina“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Žilinskienė. Ji abejojo, ar Kultūros ministerija toks reglamentavimas būtų didelis proveržis siekiant skaidrumo.

 

A. Žilinskienės nuomone, Kultūros ministerijai labiau vertėtų sutvarkyti žiniasklaidos priemonių registrą, kuriame informacija apie jų savininkus būtų nuolat atnaujinama. Tai būtų kur kas naudingiau, nes nuolat atsiranda naujų žiniasklaidos kanalų, ypač internete. Dažnai keičiasi ir jų savininkai. „Atsidaręs naują portalą, ne visuomet gali suprasti, kas yra savininkai, o Kultūros ministerijos duomenų bazėje informacijos apie jį nerandi. Todėl būtų geriau sukurti tokią sistemą, kai kiekvienas žmogus, radęs naujieną interneto portale, galėtų pasitikrinti, kiek tas portalas patikimas“, – teigė Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė.

Visuomenės interesas

Kultūros ministerijos iniciatyvai buvo linkęs pritarti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Parlamentaras tikino, kad jei tai būtų perteklinis reikalavimas, jį Seime būtų galima nesunkai atmesti. Anot politiko, jei Kultūros ministerija inicijavo minėtų pataisų rengimą, tai gal jos reikalingos.

 

„Iš tiesų visos bendrovės teikia finansinius duomenis Registrų centrui. Duomenis renka ir kaupia Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau jie nėra lengvai prieinami iš šalies, ir dažniausiai institucijos juos naudoja tik savo poreikiams“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino V. Sinkevičius. Esą informacijai apie žiniasklaidos priemonių reklamos užsakovus tapus viešai prieinamai, žiniasklaidos veikla dėl to tik skaidrėtų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė kol kas neturįs kategoriškos nuomonės dėl pataisų. Vis dėlto, anot jo, diskusijų dėl būtinybės skaidrinti žiniasklaidos veiklą nekiltų, jei ne dabartinė situacija. „Visuomenės interesas yra užtikrinti, kad žiniasklaida veiktų skaidriai ir kad būtų galima apsisaugoti nuo tokių žiniasklaidos priemonių, kurios kenkia valstybei ir dalyvauja propagandinėje veikloje“, – aiškino V. Bakas.

 

Jo teigimu, šiuo metu, kai vyksta informaciniai karai ir kai informaciją vis dažniau keičia propaganda, į žiniasklaidą investuojami dideli pinigai, steigiamos specialios tam skirtos žiniasklaidos priemonės, portalai, būtina išsamesnė viešoji informacija.

 

Neaiškios intencijos

Tuo metu Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius abejojo, ar iš tiesų reikėtų žiniasklaidos priemones įpareigoti teikti informaciją apie finansus Kultūros ministerijai, nes jai gauti tokius duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos neturėtų būti problema. „Tegul sudaro dvišalio bendradarbiavimo sutartį ir turės tuos duomenis. Įpareigojimas teikti tą informaciją – tik papildoma našta verslui. Gal tokių pataisų sumanytojams tiesiog trūksta žinojimo, o gal už to slypi kas nors, ko mes nežinome, o gal mums ir nesakoma“, – svarstė parlamentaras.

 

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „Lietuvos žinioms“ taip pat teigė, kad labai sunku suprasti, kodėl siekiama žengti tokį žingsnį. „Būtų gerai, kad rengiant tokius projektus būtų organizuojamos konsultacijos ir analizuojami visi minusai bei pliusai, nes dabar sunku suvokti, kam to reikia“, – kalbėjo jis.

 

Anot D. Radzevičiaus, žiniasklaidos veiklos skaidrumo siekiantys politikai neturėtų pamiršti, kad žiniasklaida taip pat yra verslas, galintis turėti savo komercinių paslapčių. Todėl nežinia, kaip elgtųsi verslas, jei tokių pat duomenų, kokių norima reikalauti iš visuomenės informavimo priemonių, būtų pareikalauta iš, pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovių, ūkininkų ar prekybos tinklų.

 

„Jie vargu ar pritartų, kad būtų viešai skelbiami tiekėjai, kainos, kuriomis produkciją superka ir kuriomis parduoda. Be to, labai svarbu, kam tokie duomenys bus panaudojami, kas prie jų prieis“, – dėstė Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas. Jis pažymėjo, kad tokios pataisos turėtų būti siūlomos tik turint labai aiškų tikslą ir žinant jų prasmę. Mat vien duomenų apie pajamas, jų šaltinius, išlaidas, naudos gavėjus skelbimas naudos visuomenei neduos. Kaip menkai jos duoda ir šiuo metu skelbiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus.