Arkivyskupas Grušas: vaikus drausminti reikia

alfa.lt 2017 02 14

Šeimos psichologė Valija Šap neslepia abejojanti dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos sėkmės, mat, jos manymu, sistema tiesiog nėra pasirengusi pokyčiams. Siekis aiškiau apibrėžti smurto formas ne vieną klausimą kelia ir arkivyskupui Gintarui Grušui. Dvasininkas kartoja, kad svarbiausia gydyti šeimas, o vaikus drausminti reikia.

 

alfa.lt   E. Blaževič nuotr.

Apie tai psichologė ir arkivyskupas prabilo pirmadienį Lietuvos televizijos laidoje „LRT forumas“, kurioje aptarti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką įgyvendinantys įstatymo pakeitimai, kuriuos Seimas ketina skubos tvarka svarstyti antradienį.

 

 

Politikai esminių pokyčių vaiko teisių apsaugos sistemoje suskubo imtis po šių metų sausio mėnesį Kėdainiuose įvykusios tragedijos, kur, kaip įtariama, motina ir jos sugyventinis mirtinai sumušė mažametį berniuką.

 

Galima mušti, bet kiek?

Diskusiją pradėjęs Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas teigė, kad po kraupaus įvykio Kėdainiuose žiniasklaidoje pasipylę pranešimai apie smurto prieš vaikus atvejus parodo, kokioje iš tikrųjų visuomenėje gyvename.

 

„Mes gyvename smurto visuomenėje, mes ją toleruojame“, – tikino R. Kėvalas.

 

Jis stebėjosi, kad Lietuvoje Vaiko teisių konvencija ratifikuota dar 1995 m., tačiau iki šiol ji nėra įgyvendinama, vaikai nėra apsaugoti nuo smurto. Dėl to, anot mediko, kasmet dėl smurto, nepriežiūros žūsta ar yra užmušami po 20–25 vaikus.

 

„Visi nesugebame apsaugoti paties silpniausio visuomenės nario. Tai yra ir gėda, ir man kaip Lietuvos piliečiui visiškai nesuprantama. <...> Reikia pasakyti Vyriausybės mastu, kad negali būti toleruojamos jokios fizinės bausmės, nes iki šiol galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme parašyta labai paprastai – negalima naudoti fizinio smurto, kuris yra pavojingas vaiko sveikatai ir gyvybei. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turėtų būti poįstatyminis aktas, kur surašyta, kiek galima mušti“, – stebėjosi medikas.

 

Dvasininkas siūlo neatsisakyti drausminimo

Arkivyskupas G. Grušas tikino, kad smurto problema yra gerokai platesnė nei vien sąvokos įstatymuose.

 

„Reikia siekti gydyti šeimą“, – pabrėžė dvasininkas.

 

Jis pažymėjo, kad smurto protrūkiai prieš vaikus dažniausiai būna susiję su alkoholizmo, narkotikų, skyrybų problemomis šeimose.

 

„Popiežius paminėjo paskutinėje savo enciklikoje, kad drausminti vaikus reikia, bet reikia tai daryti su meile. Čia kalbama prieš smurtą, bet negalima neauklėti vaikų, negalima nedrausti“, – apie vaikų auklėjimą kalbėjo arkivyskupas.

 

Paklaustas, ar Bažnyčia vienareikšmiškai pasisako prieš fizines bausmes vaikams, kurias norima uždrausti įstatymu, dvasininkas pažymėjo, kad mušti vaikų negalima.

 

„Vaikas neturėtų būti mušamas, fizinių bausmių neturėtų būti, tačiau su įstatymu yra ta problema, kad labai sunku nubrėžti tą liniją. Jei tėvas rėkia ar griebia vaiką, kad nekištų rankos į ugnį ar nebėgtų į gatvę, tai nėra smurtas, tas yra gelbėjimas.

 

Popiežius rašo, kad neturėtų būti baudžiamas ar net aprėkiamas vaikas iš pykčio. Tai turėtų būti daroma iš meilės. To įstatyme neįrašysi niekaip, bet principas, kaip tu bendrauji su vaiku, ar iš pykčio, ar iš meilės... Bet tėvas, kuris nesuvokia ar yra paveiktas svaigalų, nelabai atskirs tuos dalykus. Tai labai svarbu, kad įstatyme būtų griežtai nustatyta, kad reikia sveiko proto“, – dėstė G. Grušas.

 

Vaiko individualumo neigimas. Kas tai?

Naujausiame įstatymo projekte, apibrėžiant psichologinį smurtą prieš vaiką, atsiranda tokios nuostatos, kaip „teisės į individualumą pažeidinėjimas“.

 

Lietuvos televizijos laidoje „LRT forumas“ dalyvavusios parlamentarės Dovilės Šakalienės teigimu, iš esmės tai reiškia įvairių vaikų poreikių neigimą.

 

„Tai dalykai, susiję su tiesiog neigimu vaikui būtinų poreikių, kurie atsiranda kitomis formomis kaip, pavyzdžiui, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, kai tėvai neišleidžia niekur vaiko iš namų ir neleidžia vaikui bendrauti su bendraamžiais, socializuotis, tokie dalykai, kurie susiję su asocialaus elgesio skatinimu. Tarkime, kai vaikas yra mokomas vogti, elgetauti, parsidavinėti“, – pažymėjo D. Šakalienė.

 

Kalbėdama apie kitas smurto prieš vaiką formas, Seimo narė neslėpė, kad per diskusijas su specialistais nemažai ginčų kilo dėl nepriežiūros sąvokos. Esą buvo baiminamasi, kad iš dalies skurstančių šeimų vaikai gali būti atimti.

 

„Bet skurstančias šeimas reikia remti“, – atkreipė dėmesį D. Šakalienė.

 

Tuo metu medikas R. Kėvalas pateikė kitą nepriežiūros pavyzdį.

 

„Sakykime, vaikas serga kažkokia lėtinė liga kaip bronchinė astma, cukriniu diabetu, kartas nuo karto dėl tos ligos paūmėjimo atvažiuoja į ligoninę. Pasirodo, tėvai visiškai nesilaiko gydytojo rekomendacijų, neduoda paskirtų vaistų. Tai nėra labai retas dalykas“, – aiškino R. Kėvalas.

 

Psichologė: sistema nepasirengusi

Laidoje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau negu 300 vaiko teisių apsaugos darbuotojų. Anot jo, pertvarka šioje srityje siekiama, kad šie specialistai dirbtų visą parą, kad jų funkcijos nesidubliuotų su socialinių darbuotojų veikla.

 

Ministras pažymėjo, kad, priėmus įstatymo pataisas, jau šiemet turėtų atsirasti specialios mobilios komandos, kurias sudarytų socialinis darbuotojas, psichologas ir medikas (priklausomybių specialistas). Jos dirbtų su šeimomis, iš kurių būtų paimti vaikai. Tokių komandų Lietuvoje turėtų dirbti po vieną kiekvienoje iš 10 apskričių (ir po vieną papildomai didmiesčiuose). Iš viso būtų skirti 39 etatai.

 

Tuo metu psichologė iš Kupiškio V. Šap pažymėjo, kad siekis pertvarkyti visą vaiko teisių apsaugos mechanizmą yra sveikintinas, tačiau kartu ji neslėpė savo abejonių dėl pertvarkos sėkmės.

 

„Netikiu niekaip, kad viena mobili komanda regione... Tai yra visiškai nerealu. Labai svarbu, kad bus įtrauktas ir specialistas, kuris dirbtų su šeimos nariais, kurie galimai turi priklausomybių. Nuostabi mintis, bet aš noriu paklausti, ar Jūs žinote, kokios yra eilės, jeigu mes norime savo klientą iš Kupiškio užregistruoti, kad jis būtų gydomas nuo alkoholizmo? Per du mėnesius šeima turėtų pakeisti savo elgesį, bet per penkias savaites asmuo tik pateks į priklausomybių ligų centrą“, – tikino psichologė.

 

„Sistema nėra pasirengusi“, – konstatavo V. Šap.