Aiškėja tamsios „Snoro“ bankroto paslaptys

alfa.lt 2017 01 24

2011 m. lapkritį bankrutavęs bankas „Snoras“ iki šiol kursto aistras: buvę jo vadovai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas iki šiol sėkmingai slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos, o pinigų ir santaupų netekę banko klientai iki šiol priversti bylinėtis.

Kaltė dėl daugelį lietuvių palietusio bankroto buvo verčiama ir buvusiam „Snoro“ auditoriui Ramūnui Bartašiui, kuris galimai nesužiūrėjo bankrutuojančio banko finansinės būklės, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį konstatavo, kad buvęs „Snoro“ auditorius R. Bartašius nepadarė nusikaltimo, už kurį turėtų būti nubaustas, nors ir pažeidė daug teisės aktų ir reikalavimų.

Tuo metu pats R. Bartašius teigia tikėjęsis tokio sprendimo ir su advokatu K. Ašmiu tvirtino, kad tiriant bylą paaiškėję, kad užsienyje besislapstantys „Snoro“ vadovai tyčia teikę klaidinančius duomenis apie banko būklę.

 

Į pragaištingas aplinkybes žiūrėjo pro pirštus

Į 12 tomų suguldytoje sudėtingoje baudžiamojoje byloje dėl tarnybinių pareigų neatlikimo pateikti kaltinimai buvo pakankamai painūs ir sudėtingi, tačiau juos galima pateikti ir paprastai: prokurorų įsitikinimu, 2010 metų „Snoro“ veiklos finansinį auditą atlikęs R. Bartašius pro pirštus pažiūrėjo į savo darbą, neįvertino visų duomenų, kuriuos turėjo įvertinti, todėl pateikė audito išvadas, kurios neatspindėjo tikrosios prie prarajos artėjusio banko padėties.

 

Pagarsinus kaltinamąjį aktą paaiškėjo, kad buvęs tarptautinės kompanijos „Ernst&Young“ darbuotojas, koordinavęs finansinės veiklos auditą, galimai užmerkė akis prieš keletą įtartinų sandorių ir nesurinko visos deramos informacijos.

 

Tarp tokių sandorių – ir su V. Antonovu siejamos sportinių automobilių kompanijos „Spyker Cars“ paskolų pardavimas; net 117,9 mln. litų (daugiau nei 34 mln. eurų) vertės paskolos buvo parduotos kompanijai „Fleming“ Ltd., šią kainą nustatant pagal tos dienos „Spyker Cars“ akcijų kursą, vieną akciją prilyginant 2,1 euro, mokėjimą atidedant iki 2011 m. pabaigos, taip pat suteikiant galimybę paskolą konvertuoti į akcijas.

 

Prokuroro teigimu, nors R. Bartašius turėjo įvertinti, ar bus galima įvykdyti finansinius įsipareigojimus, „Snoro“ auditorius rėmėsi tik V. Antonovo pateiktu raštu, kad pinigai bus sumokėti, nors sandorio metu buvo parduodamas didelės vertės „Snoro“ turtas, reikalingas banko veiklai užtikrinti.

 

Vien tik V. Antonovo garantijomis, bylos duomenimis, R. Bartašius rėmėsi vertindamas ir kitas „Snoro“ finansines operacijas, kurių metu figūruodavo tokios pinigų sumos, kaip daugiau nei 10 mln. JAV dolerių už banko suteiktas konsultacijas ar net 120 mln. eurų keičiamos valiutos.

 

„R. Bartašius neatliko papildomų procedūrų, nesurinko papildomų įrodymų, rėmėsi tik V. Antonovo raštais, žodine ir rašytine banko vadovų informacija. Tik audituojamas bankas teikė informaciją, nors ir minėtos įmonės, kitos bendrovės turėjo taip pat svarbios informacijos apie vykdomas operacijas.

Deklaruoti finansinės veiklos rodikliai akivaizdžiai neatitiko realios padėties. Taip prisidėta prie finansinės iliuzijos kūrimo“, – bylos metu teigė prokuroras Darius Stankevičius, anot kurio, teisiamasis pernelyg pasitikėjo V. Antonovo teiginiais, nenustatė, kad sandėriai buvo atlikti tik dirbtinai pagerinant banko finansinę būklę, o 2011 m. kovo 10 d. pateikus audito ataskaitą, kurią „Snoras“ viešai publikavo, ir pats prisidėjo prie klientų ir kreditorių įtikinimo, kad banko finansinė padėtis yra puiki.

 

Bylos duomenimis, motyvas, kodėl R. Bartašius neva nuslėpė „Snoro“ bėdas, galėjo būti asmeninis – auditorius tuo metu pats buvo „Snoro“ klientas, o jo sąskaitoje buvo solidi 898 448,44 euro (daugiau nei 3,1 mln. litų) suma, todėl bankui kilę nemalonumai galėjo atsiliepti ir jo santaupoms, o pats auditorius dėl to nebuvo nepriklausomas ir objektyvus.

 

Nusikaltimą įžvelgė, tačiau bausti negali

Buvusio „Snoro“ auditoriaus, kaltinto tarnybos pareigų neatlikimu, likimas paaiškėjo pirmadienį – teisėjas Marijus Kursevičius paskelbė, kad išteisina R. Bartašių, mat nerado jo veiksmuose nusikaltimų.

 

„Kadangi byla buvo nagrinėjama neviešai, joje buvo nagrinėjamos banko paslaptys, viešai įvardinti tikslių ir konkrečių aplinkybių teismas negali, tačiau bendro pobūdžio motyvai yra tokie – įvertinus įrodymus teismas nustatė, kad R. Bertašius netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė eilę nuostatų, nes nesiėmė priemonių surinkti pakankamai įrodymų. Šios aplinkybės nėra naujos – jos nustatytos įsakymu, kuriuo atimtas auditoriaus vardas, ir eile administracinių teismų sprendimų, kuriais atmesti R. Bartašiaus prašymai. Tačiau vien nepakankamo pareigų atlikimo neužtenka – didelės žalos padarymas nurodytas deklaratyviai, jis neįrodytas“, – išteisinamojo nuosprendžio motyvus paaiškino M. Kursevičius.

 

Anot teisėjo, tai, kad nebuvo padaryta žalos, rodė ir ta aplinkybė, kad neatsirado civilinių ieškovų, kurie būtų prašę atlyginti padarytą žalą.

Pasak M. Kursevičiaus, už eilę padarytų pažeidimų R. Bartašius jau buvo nubaustas – iš jo atimtas auditoriaus vardas.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis – dar ne galutinis. Per 20 dienų jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

 

Neteko auditoriaus vardo, bet kaltės nepripažino

R. Bartašius, iš kurio už „Snoro“ audito klaidas buvo atimtas auditoriaus vardas, savo kaltės nepripažįsta – anot jo, auditoriams keltos užduotys ir taip buvo itin sunkios, o už jam pateiktą galimai šališką ar klaidingą informaciją turėtų būti kaltinamas ne jis, bet ją pateikęs V. Antonovas ar kiti „Snoro“ vadovai.

 

1997 m. auditoriaus karjerą pradėjęs R. Bartašius patvirtino, kad 2010 m. jam ir jo vadovaujamai komandai buvo pavesta atlikti „Snoro“ auditą, ir tikino, kad įvertino visus reikiamus duomenis, tačiau net ir atliekant finansinės veiklos auditą esą nebuvo galima nustatyti visų bankui ir jo klientams gresiančių pavojų.

 

„Gauti visi įrodymai, leidžiantys pasirašyti vertinimą. Nuliūdino išvados, kad parodyta per mažai profesinio skepticizmo.

 

Banke kasdien atliekama milijonai operacijų. Auditorius negali įvertinti kiekvienos individualios operacijos. Nepriklausomas auditorius negali patikrinti visų ar net didžiosios dalies vykdomų operacijų, kadangi tai trukdytų tikrinamai bendrovei laiku vykdyti finansines operacijas“, – teigė R. Bartašius, anot kurio, auditorių komanda išliko budri, stebėdama „Snoro“ finansines operacijas, tačiau nėra kalta dėl galimai neteisingų duomenų, kuriuos pateikė V. Antonovas ar kiti „Snoro“ vadovai.

 

„Jei ir buvo kokių netikslumų, apie ką man ir dabar nėra žinoma, atsakyti turėtų banko vadovybė“, – teigė R. Bartašius.

 

Naujos aplinkybės: auditorių klaidino tyčia?

Pozicijos, kad nėra kaltas, o atsakyti turėtų buvę ir esami banko vadovai, R. Bartašius laikėsi ir išnagrinėjus bylą. „Jis kitoks ir būti negalėjo, – paklaustas apie nuosprendį, sakė buvęs „Snoro“ auditorius. – Teismas nerado, už ką galėtų papriekaištauti, o už banko veiklą reikia atsakyti akcininkams ir vadovams – manau, kad turėtumėte laiką leisti ar Maskvoje, ieškodami akcininkų, ar vadovų, kurie ir dabar banke dirba.“

 

Nors M. Kursevičius pažymėjo, kad visgi nustatyta eilė pažeidimų R. Bartašiaus veikloje, už ką buvęs auditorius jau yra nubaustas, R. Bartašius kartu su gynėju teigė svarstysiantys iš naujo kovoti dėl auditoriaus vardo sugrąžinimo, nes šios bylos metu buvo nustatyta naujų aplinkybių dėl klaidinimo, dėl kurių galima bandyti atnaujinti administracinį procesą – „Snoro“ banko vadovybė teikė suklastotus duomenis auditoriui. „Tokie duomenys buvo teikiami auditoriui specialiai, kad jis suklystų. Tokios aplinkybės nebuvo žinomos ir Audito valdybai, kai ji priėmė sprendimą“, – teigė K. Ašmys.