Dūrė pirštu į kaltus, kodėl už kompensuojamuosius vaistus permokami milijonai

alfa.lt 2017 01 24

Antradienio rytą prezidentūroje vyko šalies vadovės Dalios Grybauskaitės ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos susitikimas, kur kartu su Konkurencijos tarybos pavaduotoja Jūrate Šoviene bei kompensuojamų vaistų auditą atlikusiomis Valstybės kontrolės ekspertėmis buvo aptarta, kaip Lietuvos žmonėms užtikrinti mažesnes vaistų kainas ir skaidresnę jų kompensavimo tvarką.

Lietuvoje kompensuojamus vaistus vartoja 1,2 mln. Arba 40,5 proc. gyventojų ir nors 80 proc. vaisto kainos kompensuoja valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), vien 2015 m. gyventojai, pirkdami kompensuojamus vaistus sumokėjo 54 mln. eurų priemokų.

 

Pasiūla didėja – kainos nemažėja

Kaip atskleidė Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės tyrimai, Lietuvos gyventojai už vaistus permoka, o vaistų kompensavimo sistema, sudarydama prielaidas korupcijai ir neteisėtam lobizmui, tarnauja ne žmonėms, bet gamintojams ir vaistų prekybininkams – nors šalyje ir didėjo pigesnių tokio paties veiksmingumo vaistų pasiūla, būtent dėl Sveikatos apsaugos ministerijos formuojamos vaistų politikos, gamintojų deklaruojamos kainos nemažėjo.

 

Valstybės kontrolės atlikto tyrimo duomenimis, tik 1 iš 14 atvejų vaistininkas informavo pacientą apie pigesnius tokio efektyvumo vaistus.

 

„Pacientas pirkdamas vaistus atsižvelgia į tai, ką jiems sako gydytojai ar vaistininkai. Vaistininkas yra suinteresuotas parduoti brangiau kainuojantį vaistą, taip gaunat didesnį pelną“ – teigė Konkurencijos tarybos pavaduotoja Jūratė Šovienė.

 

Pigesni vaistai nuošalyje

Konkurencijos taryba atliko vaistų rinkos tyrimą ir nustatė, kad pigesni vaistai nepatenka į rinką dėl šiuo metu taikomo kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimo, įtraukiant vaistus į kompensuojamų vaistų sąrašą. Dabar generinis (pigesnis) vaistas gali pakliūti į kompensuojamų vaistų sąrašą tik tokiu atveju, jei jis yra 50 proc. pigesnis už jau sąraše esantį pigiausią patentinį (brangesnį) tos pačios grupės vaistą.

 

Dėl kontrolės stokos Lietuvoje brangiausio vaisto parduodama dešimtis kartų daugiau nei pigiausio, nors skirtingų gamintojų to paties vaisto kainos rinkoje gali skirtis nuo 2 iki 6 kartų. Tai rodo, kad valstybė vaistus kompensuoja ne pagal realias kainas.

 

Net iki 49 proc. pigesni vaistai yra neįleidžiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ištisais metais delsiant jį atnaujinti moderniais ir pigesniais vaistais. Tokia sistema tarnauja brangių vaistų gamintojams ir prekybininkams, saugodama jų pelnus.

 

Pavyzdžiui, jei sąraše esantis pigiausias vaistas kainuoja 50 eurų, tai norint į sąrašą įtraukti dar pigesnį vaistą, jo kaina turi būti ne didesnė nei 25 eurai. Tačiau, jei gamintojas ir gali pasiūlyti pigesnį vaistą, pvz. už 30 eurų, jis į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nebus įtrauktas.

 

„Tai yra įtvirtinta Vyriausybės nutarimu, bet jei mes pasinaudotumėme konkurencijos sukuriama tvarka, vaistų kainos turėtų kristi“, – teigė J. Šovienė.

 

Prezidentė: tai pasitikėjimo testas naujajam ministrui

„Kontroliuojančios institucijos dėl ydingo ir neskaidraus vaistų kompensavimo jau metų metus muša pavojaus varpus ir siūlo rekomendacijas, kaip tai pakeisti, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija piktybiškai ignoruoja šią problemą, nei vienas sveikatos apsaugos ministras nesiryžo reformuoti vaistų kompensavimo sistemos"– prezidentės D. Grybauskaitės poziciją perdavė atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

 

Prezidentės nuomone, esama tvarka naudinga tik brangių vaistų gamintojams, o ne itin brangiais vaistais priverstiems gydytis žmonėms.

 

„Nors vaistams kompensuoti valstybė skiria kasmet vis daugiau, jau beveik ketvirtį milijardo eurų, kai kuriems, ir ypač onkologiniams, ligoniams reikalingi vaistai nekompensuojami, o tai reiškia, kad yra visai neprieinami", – pabrėžė D. Ulbinaitė.

 

Kaip teigė prezidentės atstovė, galimybių sumažinti kainas yra, o tam reikia tik politinės valios, tad vaistų rinkos išskaidrinimas bus pasitikėjimo testas naujajam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai.

 

Veryga turi numatęs darbų planą

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga prižadėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės rekomendacijos būtų įgyvendintos.

 

Ministro teigimu, reikia pradėti nuo PSDF tarybos sudėties, o taip pat Sveikatos ministerijos atsakingų asmenų sudėtį.

 

Ministras nesiryžo kaltinti šių asmenų korupcija, tik pripažino, kad faktas, jog pokyčiai nevyksta, leidžia įtarti galimai esant nusistovėjusias schemas.

 

„Galima kalbėti tiesiogiai apie korupciją ir apie lobizmą, jeigu turi faktus, aš neturiu tokių faktų, kad galėčiau besti į konkretų žmogų ir būčiau pagavęs už rankos jį imant pinigus ar žinodamas susitarimus. Bet tai, kad situacija tiek laiko nesikeičia, leidžia susidaryti įspūdį, kad egzistuoja kažkokie, matyt, nusistovėję susitarimai ar schemos, kokiais būdais tie pokyčiai neįvyksta, bet aš tikrai nesu pagavęs už rankos", – kalbėjo A. Veryga.

 

A. Veryga teigė, jog artimiausiu metu susitiks su Valstybės kontrole ir Konkurencijos taryba bei detaliau išnagrinės jų pateiktas rekomendacijas ir nusibrėš veiksmų planą.

 

Ministras teigė blogai vertinąs tvarką, pagal kurią vaistas, kuris yra 49 proc. pigesnis, negali patekti į rinką, nes tai, pasak jo, trukdo išnaudoti konkurencijos teikiamas galimybes, ir tai turėtų būti keičiama.

 

„Buvo tikėtasi, kad tai padės suvaldyti vaistų kainas, jas sumažinti, bet tai suveikė tik labai trumpam etape, ir kitų šalių patirtis rodo, kad tokios priemonės nesprendžia problemos. Rinka nusistovi, ir intencijų ateiti pigesniems vaistams, juo labiau, kai egzistuoja galimybė vienam ar kitam tiekėjui žinoti apie referuojamas kainas, yra ydinga. Yra ir daugiau problemų, tai yra šalys, į kurių referentines kainas Lietuva žiūri, tai klausimas – dėl tų šalių parinkimo", – teigė A. Veryga.

 

Ministras taip pat apgailestavo, kad kai kurie gydytojai skleidžia žinias apie tai, kad generiniai vaistai yra prastesni, nors dauguma jų yra iš esmės identiški. Dėl to, pasak jo, iš dalies yra kaltos farmacijos kompanijos, kurios šviečia medikus savo naudai.