Ko tikėtis iš Rusijos 2017-aisiais?

alfa.lt 2016 12 15

2017-ieji Rusijai gali tapti sugrįžimo metais – apie tai rodančius ženklus antradienio popietę Rytų Europos Studijų centro ir VU TSPMI organizuotoje diskusijoje „Kas lems Rusijos užsienio politiką 2017 metais?“ kalbėjo politologai.

alfa.lt  D. Radlinsko nuotr.

Tikėtina, kad valdžios rotacija Vakaruose, stringantis konflikto Sirijoje sprendimas ir strategiškai pakeistas pačios Rusijos tonas kitąmet atvers didelę erdvę santykių deeskalacijai ir Putino sugrįžimui kaip daug kam galbūt atgrasaus, tačiau neišvengiamo partnerio, sprendžiant svarbiausius tarptautinės politikos darbotvarkės klausimus.

 

 

Moderuojant RESC direktoriui Linui Kojalai, prognozėmis dalijosi politologai dr. Laurynas Jonavičius, doc. Dovilė Jakniūnaitė, dr. Vilius Ivanauskas ir prof. Tomas Janeliūnas, taip pat savo įžvalgų turėjo ir kaip garbės svečias pakviestas profesorius Vytautas Landsbergis. Jis, tiesa, renginio pranešėjams nepagailėjo ir kritiškų žodžių.

 

 

 

Vakarų sankcijų ilgaamžiškumu abejojama

D. Jakniūnaitė išskyrė svarbiausius dalykus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį galvojant apie 2017-uosius ir Rusiją juose. Pirmiausia, tai yra jau kurį laiką besitęsiantis Kremliaus mėginimas įtvirtinti daugiapoliariškumą tarptautinėje sistemoje. Pozicija, kad šiuolaikiniame pasaulyje radikaliai nepriimtinas JAV (ir Vakarų kaip vieno galios poliaus apskritai) dominavimas, pasak politologės, yra ideologinė nuostata, formuojanti užsienio politiką, ir kur kas labiau akcentuojama ir „ideologiškesnė, nei buvo anksčiau. Įtvirtinti daugiapoliariškumaą – įrodyti, kad Rusija svarbi“.

 

Tarptautinių santykių ekspertė pažymėjo, karinės galios demonstravimas yra tik viena iš priemonių, kovojant dėl šios nuostatos įtvirtinimo. Pastaruoju metu suprasta, kad radikali konfrontacija nėra sėkminga strategija ilguoju laikotarpiu, tad ieškoma sąlyčio taškų.

 

Vienu tokių taškų laikomas būsimas Donaldo Trumpo šeimininkavimas Baltuosiuose rūmuose, tačiau D. Jakniūnaitė akcentavo, kad „Trumpo atėjimas nebūtinai reiškia draugystę, nes draugystė galėtų reikšti Rusijai jos pažeidžiamumą.“

 

Užsienio politika kaip vidaus politikos elementas yra kita svarbi detalė. Paminėta, kad „užsienio politikos buvimas vidaus politikos ašimi nėra nauja Rusijai, nėra būdinga ir išskirtinai jai“, o kai kuriais atvejais yra ir kitų šalių būdas mobilizuoti valstybę pasitelkiant ryškius užsienio politikos įvykius (angl. rally around the flag terminas).

 

Sankcijų politika yra dar vienas stebėtinas dalykas, lemsiantis Rusijos veiksmus. Išėjimas iš santykių įtampos piko, pasak D. Jakniūnaitės, jau prasidėjo.

„Žiūrint iš Lietuvos galima nepastebėti to, bet matomi ženklai, kad nebenorima eskalacijos“, – renginyje kalbėjo ekspertė.

 

T. Janeliūnas antrino kolegei, kad judėjimas link deeskalacijos tarp Rytų ir Vakarų yra tikėtinas, o valdžių pasikeitimas Europoje yra gera proga pradėti kalbėtis.

 

Pasak jo, „dabartinė situacija liudija, kad Rusija nuo maksimalaus agresyvumo lygmens nori atsitraukti“, ieškoti pragmatinio sutarimo, kuris reikštų, kad pripažįstamos interesų zonos, bendrai kalbamasi. Nykimas to principingo sutarimo, kuris radosi 2014 m. Ukrainos krizės fone, jo manymu, yra „ne kas kita, kaip agresoriaus penėjimas“.

 

Pirmas vaisingų derybų objektas galėtų būti Sirija – politologas spėjo, kad vienoks ar kitoks konsensusas čia galėtų būti pasiektas apie 2017 m. vidurį, nusistovėjus politinei situacijai JAV ir prezidentines vadžias visiškai perėmus Donaldui Trumpui. Tai, kad mėginimas bendradarbiauti tarp jo ir Vladimiro Putino bus, o konkrečiai jo lauku gali tapti bendra kova su ISIS, sutiko ir Rusijos ekspertas L. Jonavičius.

 

Baltijos šalims artimesnė tema yra Vakarų taikomos sankcijos Rusijai, kurių pratęsimas kitąmet, pasak T. Janeliūno, yra menkai tikėtinas.

 

Tuo metu L. Jonavičius ragino pernelyg neįstrigti europocentriniame Rusijos matymo taške ir priminė tai, kad Kremlius žvalgosi ne tik į Vakarų pusę: „Europa ilgą laiką buvo pagrindinis pirkėjas gamtinių resursų, bet Europa kaip pajamų šaltinis tampa mažiau svarbus. Srautai naftos ir dujų, kol kas tik hipotetiniai, bet daugiamilijoniniai planai (prekybos su Kinija) jau yra. Tai palengvins Rusijos gyvenimą santykiuose su Vakarais, padidins manevro laisvę.“

 

„Lietuvos kaip žaidėjo tikriausiai nėra Rusijos strateginiame mąstyme <...>, tai yra musė barščiuose“, sakė politologas, tačiau tai neturėtų mūsų atpalaiduoti nuo jos pavojaus suvokimo ir susirūpinimo gynyba.

 

Landsbergis: Rusija nori ne pagarbos, o mušimo kakta į grindis

Prie diskusijos prisijungęs V. Landsbergis sukritikavo politologų naudojamą žodyną, kuris, jo manymu, skinasi kelią ir Vakaruose, ir su kurio pagalba sušvelninami tikrieji Rusijos režimo nusikaltimai.

 

„Svarstoma klaidingomis, iš anksto kapituliuojančiomis koncepcijomis.<...> Konfliktas Ukrainoje, jeigu vartojame šias sąvokas, tai yra mūsų protinė kapituliacija. Nes tai ne konfliktas ir tai vyksta ne tik Ukrainoje. Siūlau apie situaciją kalbėti ne iš korektizuotų politologinių frazių. <...> Jis (karas) vykdomas prieš ES asocijuotą narę. Keistas karas, nes kariaujama prieš Europą, bet Europa nekariauja, ji leidžia kariauti prieš asocijuotą savo narę – valstybę“, – kalbėjo jis.

 

V. Landsbergis teigė, kad iš kaimyninės šalies ataidinčios kalbos apie tai, kad jos, kaip valstybės, esą negerbia, ją pažemino yra emocinis ir politinis režimo veiksmų pagrindas, tačiau ragino nepainioti to, kas reikalaujama, su autentiška pagarba, kaip mes ją linkę suprasti.

 

„Mes kalbam apie tai, kad Rusija nori pagarbos. Nemeluokime, jie (šalies vadovai) gali tai vadinti pagarba, bet jie reikalauja nuolankumo, paklusnumo, kakta mušimo į grindis <...> Kadangi dabar taip nėra, yra troškimas grįžti į tą tvarką, galima sakyti, kad gal prigimtinę tvarką.“

 

Jis aiškino nesuprantantis nuo Šaltojo karo laikų Vakaruose gajaus požiūrio, kad geriau stabili, nei despotiška Rusija. Noras išvengti destabilizacijos ir užsitikrinti sąlyginę ramybę V. Landsbergiui, kaip jis sakė diskusijoje, atrodo gana baugus.

 

„Baimė negali būti gėris, tai yra didžioji klaida, <...> jeigu gerai jautiesi, kai tavęs bijoma, esi kiemo chuliganas“, – apibendrino prof. V. Landsbergis.

Diskusija surengta jungtinės mokslinės monografijos „Rusijos raidos scenarijai: implikacijos Lietuvos ir regiono saugumui“ pristatymo proga.