V. Landsbergis: Rusija reikalauja nuolankumo

lzinios.lt 2016 12 14

Rusams yra įskiepyta, kad jų turi bijoti, o jei bijo, vadinasi gerbia, – įsitikinęs prof. Vytautas Landsbergis. O pagarbą jie supranta kaip nuolankumą ir paklusnumą.

lzinios.lt

„Kalbama apie tai, ko nori Rusija, kad jos negerbia, ją pažemino. Buvo laikas, kai Vokietija buvo pažeminta. Ji „atsistojo ant kojų“ su Adolfu ir kurį laiką sėkmingai tai darė“, – lygino prof. V. Landsbergis. Savo nuomonę jis sakė per monografijos „Rusijos raidos scenarijai: implikacijos Lietuvos ir regiono saugumui“ pristatymo proga surengtą diskusiją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

 

„Mes kalbame apie tai, kad Rusija nori pagarbos. Nemeluokime. Ji gali tai vadinti pagarba. Tačiau Rusija reikalauja nuolankumo, paklusnumo, kakta mušimo į grindis – tai sena šios šalies kultūrinė tradicija“, – teigė politikas.

 

Anot V. Landsbergio, jei kumščio teisė gali būti laikoma prigimtine tvarka, tokios nori Rusija. Tokia tvarka, kai diktuoja tas, kuris yra stipresnis. Kiti arba turi paklusti, arba „gaus į dantis“.

 

„Rusams yra įskiepyta, kad jų turi bijoti. O jei nebijo, vadinasi, negerbia, – sakė V. Landsbergis. – Vienintelė sąlyga pagarbai – baimė. Vadinasi, turi būti stipresnis. O jei ne stipresnis, turi taip blefuoti, kad niekas nedrįstų patikrinti, ar tikrai yra taip.“ Politikas minėjo ir kitą mitą – kad Rusijos vadovas „gal išeis iš proto“ ir trenks branduoliniu ginklu. Todėl jam reikėtų nusileisti. Tada jis mato, kad „slabakai“ („silpnuoliai“ – liet.) neišeis atvirai išmėginti jėgų, nes bijos pralaimėti.

 

V. Landsbergis tvirtino, kad nuo senų laikų Europos civilizacijoje buvo tokių vertybinių sampratų: garbė – nebijoti priešo, nesitraukti prieš smurtininką, apginti silpną, net jei pačiam klius. Ir klausė: jei Europa nebebrangina savo civilizacinių, etinių pagrindų, kokios jos vertybės? Politiko nuomone, tada vertybės labai menkos – nauda, patogumas, malonumas ir panašiai.

 

V. Landsbergio įsitikinimu, gerbti derėtų už gėrį, o jei pagarba kyla iš baimės, tai klaidinga. „Jei gerai jautiesi tik todėl, kad tavęs kiti bijo, esi apgailėtinas, – teigė jis. – Esi kiemo chuliganas, prievartauji, reketuoji. Tai sena Rusijos tradicija.“ Politikas mano, kad Vakarai tam pasiduoda, nors turėtų kitaip reaguoti.

 

„Kalbama apie bendradarbiavimą ir derybas su Rusija. Su kuo derėtis? Su plėšiku, net nemanančiu, kad jis ką nors blogai padarė? Tad derybų reikia tam, kad būtų pasidalyta. Dar ne viskas pasidalyta, plėšikas dar ne viską paėmė, ko nori. Todėl kviečia derėtis, kitaip gali būti konfliktas. Nors visi žino, kad nuolaidžiavimas plėšikui nėra geriau, nes po to būna dar baisesnis konfliktas. Pasiekiama riba, kai turi visiškai pasiduoti arba pasipriešinti, kai tavo situacija jau daug blogesnė, – sakė jis.– Tad kai kalbama apie derybas, supraskime, kad kalbama apie dalybas su agresoriumi, kuris arba iš tikrųjų labai stiprus, arba tik vaidina ir gąsdina.“

 

Todėl V. Landsbergis mano, kad apie šiandienę Rusijos politiką derėtų svarstyti iš kiek galima realesnių pozicijų, o ne „korektizuotų“. Profesorius teigė, kad pats sako nekorektiškų dalykų, bet kitaip jam neišeina kalbėti.