Dalia Grybauskaitė siūlo įpareigoti organizacijas viešinti, iš ko gavo paramą – antraip pinigų gauti nebegalėtų

15min.lt 2016 12 14

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti viešąsias įstaigas, paramos fondus ir kitas organizacijas viešinti iš juridinių asmenų gautą paramą. To nevykdančios organizacijos paramos gauti nebegalėtų, nes prarastų paramos gavėjo statusą.

delfi.lt   J. Kalinsko nuotr.
Per praėjusius metus įvairios organizacijos gavo 125 mln. eurų paramos, daugiau kaip 90 proc. lėšų organizacijoms skyrė juridiniai asmenys.

 

 

D.Grybauskaitė Seimui siūlo keisti Labdaros ir paramos, Labdaros ir paramos fondų, Viešųjų įstaigų, Asociacijų įstatymus bei Civilinį kodeksą, numatant prievolę nurodyti, kas yra paramos davėjai.

Šiuo metu iš 35 tūkst. tokių organizacijų prievolę Registrų centrui teikti ataskaitas vykdo tik apie 6 tūkst. Ir dalyje šių ataskaitų nieko konkretaus nenurodoma – laisvu stiliumi aprašoma, kiek gauta paramos, kas už ją nuveikta, tačiau konkretūs davėjai dažnai lieka taip ir neįvardinti.

 

Kaip trečiadienį teigė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, pataisų teikimą paskatino išryškėjusi neskaidri politikų vardo fondų veikla, įvairūs atvejai, kai per politikų vardo fondus buvo galima apeiti politinės kampanijos finansavimo, reklamos ribojimus.

„Taipogi paskatino pastaruoju metu išryškėję atvejai, kai neskaidriai ir neviešintai valstybinės įmonės dalija paramą įvairiems paramos gavėjams pagal neaiškius kriterijus, – teigė jis. – Aisbergo viršūnė – pavyzdys su “Lietuvos geležinkeliais„, kurie per 2016 metus paskirstė apie 1 mln. eurų paramos.“

 

M.Lingės teigimu, organizacijas norima įpareigoti viešinti paramos davėjų sąrašą savo interneto svetainėse ir Registrų centrui teikiamose ataskaitose. „Jei tokių ataskaitų organizacijos neteiktų, jos prarastų paramos gavėjo statusą. Registrų centro duomenų bazėje su organizacijų pateiktais duomenimis galima būtų susipažinti neatlygintinai“, – teigė M.Lingė.

 

Jis pabrėžė, kad dabar ši informacija yra mokama.

 

„Prezidentės teigimu, priėmus pataisas paramą gaunančių organizacijų veikla taptų skaidresnė ir atviresnė, o organizacijų veiklos rėmėjų išryškinimas padėtų atsekti fiktyviai veikiančius, galimai neskaidriems sandoriams naudojamus juridinius asmenis“, – prezidentės žodžius perdavė patarėjas.

 

Šiuo metu už ataskaitų neteikimą organizacijoms atsakomybė nėra numatoma.

 

Skaičiuojama, kad yra 14 fondų, kurie susiję su 2012-2016 metų kadencijos Seime dirbusiais parlamentarais.

 

Nemalonumai – G.Steponavičiaus fondui

Vienas iš ryškiausių šių metų pavyzdžių, kad su labdaros fondais vykdomi negeri dalykai – krata Seimo nario, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose.

 

Pareigūnus domino R.Mikaičio viešajai įstaigai ir G.Steponavičiaus fondui skirta koncerno „MG Baltic“ parama.

„Šiuo metu vykdomo tyrimo kontekste fondas gali sulaukti dėmesio, nes tarp fondo rėmėjų yra „MG Baltic grupė. Per fondo gyvavimo laiką šios grupės gauta parama neviršija 10 proc. visos gautos paramos“, – vasarą kalbėjo G.Steponavičius.

 

Visai neseniai paaiškėjo, kad G.Steponavičiaus statusas byloje – specialusis liudytojas, praėjusį penktadienį jis buvo apklausiamas Generalinėje prokuratūroje, apklausa tęsėsi ir pirmadienį.