Diplomatiniai šaltiniai atskleidė, kokių priemonių ES imsis prieš Rusiją

lrytas.lt 2016 12 13

Žurnalistai sužinojo apie Europos Sąjungos vadovybės planus pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dar pusmečiui. Tikimasi, kad atitinkamas oficialus sprendimas bus priimtas per paskutinį šiais metais ES lyderių susitikimą, kurį planuojama surengti gruodžio 15 dieną, praneša agentūra „Reuters“ su nuoroda į diplomatinius šaltinius.

Sankcijomis numatoma apriboti prieigą prie tarptautinio finansavimo ir bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse reaguojant į Krymo pusiasalio aneksiją ir paramą separatistams Ukrainos pietryčiuose.

Nėra jokių abejonių, kad sankcijos, kurios baigia galioti kitų metų sausio pabaigoje, Briuselio viršūnių susitikime bus pratęstos, pranešė agentūrai šaltiniai diplomatiniuose sluoksniuose. Formalus atitinkamo sprendimo derinimo procesas turėtų būti baigtas maždaug gruodžio 20 dieną, pažymi žurnalistai.

Lapkričio pabaigoje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Marcas Ayrault`as pareiškė, kad sankcijų Rusijai atšaukimas dabartiniu metu Vakarams būtų kontrproduktyvus žingsnis, dėl ko pablogėtų situacija Donbase ir nebebūtų vykdomi Minsko susitarimai.

Tuo tarpu Vokietijoje Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Röttgenas ir deputatė – Vokietijos žaliųjų („Bündnis 90/Die Grünen“) atstovė – Franziska Brantner pareikalavo, kad Briuselis paskelbtų naujas sankcijas Rusijai dėl bendros operacijos su Sirijos kariuomene ir Alepo užėmimo.

„Kodėl nesiimama priemonių, nors aiškiai dokumentais patvirtinti nusikaltimai Sirijoje, prie kurių prisidėjo ir Maskva?“ – klausia deputatai. „ES privalo bent jau paskelbti sankcijas“, – įsitikinę parlamentarai. Rusijos veiksmus Sirijoje N.Röttgenas ir F.Brantner pavadino „karo nusikaltimais“ . Lapkričio 29 dieną taip pat sužinota, kad oficialiems Rusijos asmenims taikomų sankcijų sąrašą išplėtė ir Kanada. Į jį įtraukta 15 naujų asmenų, iš to skaičiaus šeši Valstybės Dūmos deputatai iš Krymo.

Lapkričio pradžioje sankcijas Rusijai išplėtė ES, įrašydama į juodąjį sąrašą Krymui atstovaujančių šešių Valstybės Dūmos deputatų pavardes: tai Ruslanas Balbekas, Konstantinas Bacharevas, Dmitrijus Belikas, Andrejus Kozenka, Svetlana Savčenko ir Pavlas Šperovas. Analogišką sprendimą lapkričio 15 dieną priėmė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Lapkričio viduryje JAV prezidentas Barackas Obama paskutinės savo kaip šalies vadovo užjūrio kelionės metu, būdamas Vokietijoje, susitarė su Europos lyderiais pratęsti sankcijas Rusijai dėl padėties Ukrainoje.

„Svarbu, kad mes pratęsime sankcijas iki tol, kol nebus iki galo įgyvendinti Minsko susitarimai“ ,– sakė B.Obama. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad „mes suinteresuoti bendradarbiauti su Rusija, kad spręstume problemas pasaulyje.“

Angela Merkel tuokart pareiškė, kad Vokietija pažangą Minsko susitarimų įgyvendinimo srityje laiko nepakankama, kad būtų galima kalbėti apie sankcijų Rusijai panaikinimą. „Mes kalbėjome apie sankcijas, susijusias su Ukraina. Norime, kad būtų pasiekta pažanga, bet dabar pažanga nėra akivaizdi. Mes ir toliau dirbsime, ir tam tikru momentu nuspręsime, ką daryti toliau“, – pridūrė ji.

Parengė Leonas Grybauskas