Didžiuokimes savo valstybingumu, kaip vertybe

lzinios.lt 2016 11 09

Portale „Delfi“ perskaičiau pokalbį su dideliu žmogum, Lietuvos kariuomenės karininku, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotoju kariniam rengimui, pulkininku leitenantu Valerijumi Šereliu, tikru lietuviu, pabrėžiu – tikru lietuviu, kuris tiki ir pasitiki savo trijų milijonų gyventojų išsibėgiojančia Lietuvos valstybe, kaip vertybe, kuri suteikia jam gyvenimo prasmę ir esmę.

lzinios.lt

Jis pasitiki Ja kaip tvirtu fiziniu, moraliniu ir dvasiniu užnugariu, kuris visada parems Jį, ginant savo esmę, kad Ji nepaliks jo vieno nelaimėje, apsupto ar sužeisto. Žiniasklaidoje skaitau, kaip didžiųjų kaimynų piliečiai drąsiai save tapatina su savo valstybe ir vis galvojau ar yra tapačiai galvojančių Lietuvos piliečių. Karininkas Valerijus Šerelis išsklaidė mano abejones. Jo teiginiai ir aforizmai turi būti matomi ir girdimi, prieinami visiems.

Vieną jų čia noriu pacituoti kaip motyvą dėl ko sėdau rašyti šį kreipimąsi: „Mums nė akimirkai negalima apsnūsti, nes vos prarasime savąjį tapatumą – labai greitai svetimi norai taps mūsiškiai“ ir dar viena sentencija: „Tarnauti Tėvynei – ne vien kareivių pareiga“. Taigi, ir mokslininkų, ir menininkų, ir žurnalistų, ir studentų, ir moksleivių, dvasininkų ir visų piliečių.

Dabar žiniasklaidoje gausėja informacijos apie apie 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, apie Lietuvos valstybės atkūrimą, rodomas filmas „Savanoriai“. Mes visi žinome, kiek pasiaukojimo parodė lietuviai kurdami tuometę Nepriklausomą Lietuvą, jos valstybines struktūras, patriotines organizacijas ir kaip masiškai sovietinės okupacijos metais stojo savanoriškai kovoti už Nepriklausomos Lietuvos, kuri buvo sukurta remiantis 1918 m. Vasario 16-osios Aktu, atkūrimo.

Per tą 20-metį buvo daug altruizmo, pasiaukojimo tautai ir valstybei. Antuanas de Sent Egziuperi rašė: „Meilė prasideda ten, kur nieko nesitikima mainais“. Tokia meilė iš tikrųjų buvo. Tas Nepriklausomos Lietuvos valstybės 20-metis okupacijų metais tapo politine siekiamybe. Nežinia kokios jėgos, ar, kaip sako Valerijus Šerelis, dėl apsnūdimo, dėl neatsakingumo žiiniasklaidoje, mokslo leidiniuose Nepriklausoma Lietuva buvo pakeista nieko politiniu požiūriu nesakančiu „Tarpukario“ terminu. „Tarpukaris“ labai tinkamas terminas okupantams, neigiant, kad jie Lietuvos neokupavo, tai tebuvo tarpukario Lietuva, kuri tik laukė karo ir okupacijos.

Mes turime ginti savo politines ir valstybines tradicijas ir siūlau uždrausti vartoti „Tarpukario Lietuvos“ terminą kaip mus žeminantį, neigiantį Lietuvos valstybingumą, jo vertybę.