Ilgas V. Putino šešėlis JAV rinkimų kampanijoje

lzinios.lt 2016 10 28

Kai pernai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino Donaldą Trumpą „talentingu“ ir „absoliučiu lyderiu“, tai atrodė labiau kaip pokštas nei piktos žabangos. Dabar, kai iki JAV prezidento rinkimų lieka mažiau nei dvi savaitės, akivaizdu, jog Kremliaus vaidmuo yra viena svarbiausių kampanijos temų.
Rusijos tema nuolat skamba JAV prezidento rinkimų kampanijoje – pradedant tuo, kad demokratų kandidatė Hillary Clinton apkaltino D. Trumpą, jog šis yra Kremliaus marionetė, baigiant dokumentų nutekinimo skandalu, kuris gerokai aptemdė pačios H. Clinton kampaniją.

 

Pasak apžvalgininkų, tokios Rusijos įtakos JAV politiniam gyvenimui nebuvo nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, kai Amerikoje sklandė „raudonoji grėsmė“. Kibernetinės atakos prieš rinkimų komisijų tinklalapius keliose valstijose pakurstė baimę, kad rinkimų rezultatai gali būti klastojami. Sėjamos abejonės demokratine JAV sistema rado palankią dirvą tarp rinkėjų, kurie vis įtariau žvelgia į tradicines politines partijas ir tokias ilgai neginčytinomis laikytas idėjas kaip laisvoji prekyba ar imigracija.

 

Precedento neturintys JAV žvalgybos kaltinimai Rusijai dėl kibernetinių atakų prieš JAV institucijas dar paaštrino JAV ir Rusijos santykius, kurie ir taip blogiausi nuo pat šaltojo karo laikų. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, karo veiksmai Sirijoje ir Vakarų sankcijos neleidžia tikėtis, kad greitu laiku jie pasitaisys.

 

Tačiau V. Putinui, kurį Baltieji rūmai kadaise niekinamai pavadino „regioniniu veikėju“, ilgas jo metamas šešėlis JAV rinkimų kampanijoje – tai triumfas, nors Kremlius kategoriškai neigia savo dalyvavimą. V. Putinas jau seniai kaltina JAV kišimusi į kitų valstybių reikalus per įvairias spalvotąsias revoliucijas ir siekiu pakirsti Rusijos politinę sistemą tokiu pačiu būdu – remiant kritikus, oponentus ir stebėtojus, galinčius priversti suabejoti rinkimų Rusijoje teisėtumu. Dabar jis mėgina mušti priešininką tuo pačiu ginklu. Viskas, kas pakerta Amerikos, kaip svarbiausios pasaulyje demokratinės jėgos, reputaciją, dirba jo naudai.

Lazda gali trenkti kitu galu

V. Putinas jau seniai prieš JAV ir Europą galanda ginklus, tokius kaip Kremliaus finansuojama žiniasklaida, televizijos kanalai, draugiškos politinės partijos, kibernetinių įsilaužėlių grupės. Kitais metais parlamento rinkimai vyks Vokietijoje, ir Kremlius jau mėgina kišti koją kanclerei Angelai Merkel, vienai nuosekliausių sankcijų Rusijai šalininkių.

 

Tačiau V. Putino vaidmuo JAV rinkimų kampanijoje gali duoti netikėtą rezultatą. Perspektyva, kad laimės H. Clinton, kuri ne itin gražiai atsiliepė apie V. Putiną ir žadėjo daug griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, gali sukurti Kremliui nepageidaujamą naują trintį. Karinga retorika, kurią transliuoja Rusija, pirmiausia skirta vidaus vartojimui – siekiant rinkėjų paramos V. Putinui, bet sugriežtintos ekonominės sankcijos arba kiti JAV atsakomieji veiksmai Kremliui būtų visai nenaudingi, pakirstų pastangas stabilizuoti sukiužusią Rusijos ekonomiką.

 

„Neslepiama V. Putino parama D. Trumpui neturi precedento Rusijos ir net sovietų politinėje istorijoje, – sako Glebas Pavlovskis, buvęs Rusijos prezidento politinis patarėjas. – Kremlius taip nori būti pastebėtas, kad akivaizdžiai neįvertina padarinių D. Trumpui ir santykiams su JAV.“

 

Prieš ketverius metus Rusijos vaidmuo pasaulyje buvo toks sumenkęs, kad Barackas Obama šaipėsi iš respublikonų pretendento Mitto Romney, pareiškusio, jog Rusija yra Jungtinių Valstijų „geopolitinis priešas nr. 1“, kad šis įstrigęs praeityje.

 

Praėjusią savaitę D. Trumpas sakė, kad jei laimės JAV prezidento rinkimus, pirmiausia susitiks su V. Putinu, nelaukdamas nė inauguracijos. H. Clinton tai akcentavo kaip dar vieną įrodymą, jog D. Trumpas sėdi V. Putino kišenėje.

 

Kad ir kaip būtų, dar iki rinkimų kampanijos D. Trumpo noras bendrauti su V. Putinu buvo stipresnis nei Kremliaus noras su milijardieriumi bendrauti. D. Trumpas norėjo susitikti su V. Putinu 2013 metais, kai rengė Maskvoje konkursą „Mis Visata“, vadino jį „savo geriausiu naujuoju draugu“. Bet Kremliaus lyderis tada neatsiliepė. Kol kas nėra rimtų įrodymų apie D. Trumpo verslo ryšius Rusijoje. Kandidatas taip ir nepaskelbė savo mokesčių deklaracijos bei kitų finansinių duomenų, kurie galėtų daugiau atskleisti apie jo verslo sandorius.

 

Žaidimas nervams patampyti

Dar vieną iš daugelio savo kampanijos staigmenų D. Trumpas pateikė liepą – jis pareiškė, jog tikisi, kad tai Rusija pavogė elektroninius laiškus iš privataus H. Clinton serverio. „Rusija, jei girdi, tikiuosi gali surasti 30 tūkst. dingusių elektroninių laiškų“, – sakė jis per spaudos konferenciją. Nuo šio kreipimosi suskato atsiriboti net jo politiniai sąjungininkai.

Nutekinimų bangoms vienai po kitos ritantis visą vasarą, H. Clinton komanda turėjo atsimušinėti. Atrodė, kad V. Putinas, pavasarį kaltinęs JAV nutekinus finansinę informaciją apie mokesčių rojuose laikomų kai kurių jo artimiausių sąjungininkų turtus, linksminasi mėgaudamasis dėmesiu. „Nėra taip, kad jis turėtų kokią nors velnionišką strategiją, kaip viską pakirsti, – sakė Fiodoras Lukjanovas, vadovaujantis Kremliaus užsienio politikos patariamajai grupei. – Jis garsėja tuo, kad niekada nepraleidžia palankios progos, jei tik ją pajunta. Jis su malonumu žaidžia šį žaidimą.“

 

Kokio ilgio Kremliaus ranka, dar lieka pamatyti, ypač stebint, kaip senka Rusijai draugiško D. Trumpo populiarumas. Pasak žinovų, Maskva neturi iliuzijų dėl savo metodų poveikio – tik tampo nervus ir nieko daugiau.

 

Kol kas neaišku, kas laimės JAV prezidento rinkimus ir kokie bus JAV santykiai su Rusija. V. Putinas rizikuoja perlenkti lazdą, jei D. Trumpas pralaimės. Kita vertus, Kremlius gali manyti, jog bet kokiu atveju neturi ką prarasti. Mat V. Putino santykiai su H. Clinton buvo šalti ir tuomet, kai ji buvo JAV valstybės sekretorė. Jei taps prezidente, H. Clinton turės respublikonų, kuriems nepatinka D. Trumpo meilė Rusijos lyderiui, palaikymą.

 

Kaip sako kai kurie žinovai, V. Putinas įsitikinęs, kad Vakarai neketina gerinti santykių su Rusija, kol jis prezidentas, ir siekia jį nuversti. Tai, kad jis pavertė Rusiją svarbiausia Amerikos rinkimų kampanijos tema, jam labai naudinga, nes pabrėžia šalies ir jos lyderio statusą.

 

Parengė Viljama Sudikienė