Grėsmių iš Rusijos įbauginta Švedija imasi neįprastų veiksmų

delfi.lt 2016 10 10

Vos prieš keletą metų atrodė, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje šaukimas į karo tarnybą – pasenusi praktika, o dabar toks modelis ne tik atgimsta, bet ir yra derinamas su naujomis sąlygomis, rašo „The Washington Post“.

Visiškai neseniai Švedija paskelbė, kad šaukimo į kariuomenę tvarka bus sugrąžinta. Be to, jei šis planas bus įgyvendintas, pagal šaukimą karo tarnybą galės atlikti ir moterys. Teisiškai šį sprendimą ketinama įforminti jau ateinančiais metais.

Norvegijoje moterys į kariuomenę šaukiamos jau keletą metų. Norvegijos valstybės pareigūnų manymu, toks modelis – ypač efektyvus sprendimas nedidelėse Europos šalyse, kuriose juntamas kvalifikuotų karių deficitas.

Ekspertų teigimu, Švedijoje moterų tarnavimo kariuomenėje galimybė svarstoma baiminantis Rusijos keliamos grėsmės. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir karinių pajėgų dislokacija Šiaurės Europos šalių pasienyje privertė sunerimti Europos Sąjungos valstybių narių sostinėse dirbančias vyriausybes.

Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje parlamentarų ir žiniasklaidos lūpomis reguliariai išsakomi nuogąstavimai, kad Rusijai prireiks vos kelių valandų įvykdyti įsiveržimą. Rusijos ginkluotosiose pajėgose tarnauja keli milijonai karių, o kariuomenė formuojama vykdant šaukimus.

Švedijoje, panašiai kaip Norvegijoje, ketinama taikyti mišrią sistemą: šaukimą numatoma derinti su savanoriška karo tarnyba.

Norvegijoje šauktiniai, kaip ir kariai profesionalai, kariuomenėje tarnauja savanoriškai. Švedijoje ketinama pasekti Norvegijos pavyzdžiu ir pritaikyti tokį modelį, kuris leistų šauktiniams nesiregistruoti arba atlikti karo tarnybą per trumpesnį terminą. Norą atlikti karo tarnybą Norvegijoje kiekvienais metais išreiškia 60 tūkst. šauktinių, o faktiškai tenka sušaukti tik 8 tūkst., 20 proc. iš kurių – moterys. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 70 proc. švedų pritaria tarnybos pagal šaukimą sugrąžinimui.

„Švedija pavėluotai reaguoja į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje. Vyriausybė tik dabar pradeda keisti strategiją, tuo tarpu ištisus 20 metų karinės pajėgos buvo tik mažinamos“, – sako Keir Giles iš Londono Karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“.

K. Giles nuomone, tikimybė, kad Rusija gali užpulti Švediją, yra labai nedidelė.

„Nors [šaukimo atlikti karo tarnybą] poveikis šalies gynybinei parengčiai bus visiškai nereikšminga, – pridūrė K. Giles, turėdamas omeny nedidelį Švedijos naujokų skaičių, palyginti su Rusijos kariuomenės gretomis, – vis dėlto pats faktas didina šalies sutelktumą.“