Lietuvoje viešintis Rumunijos prezidentas: sankcijos dėl pabėgėlių nieko nesprendžia

alfa.lt 2016 05 18

Vilniuje trečiadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohanissas (Klausas Johanisas) sukritikavo Europos Komisijos (EK) siūlymus skirti baudas už nepriimamus migrantus, sakydamas, jog sankcijos nieko nesprendžia.

alfa.lt    fotodiena.lt nuotr.

„Bendrais bruožais manau, kad teisingas problemos sprendimas yra rasti proaktyvių sprendimų, o ne susikaupti į sankcijas, nes sankcijos nieko nesprendžia“, - bendroje spaudos konferencijoje su prezidente Dalia Grybauskaite sakė Rumunijos vadovas.

 

Jo teigimu, Rumunijos prioritetas yra, kad būtų stiprinama Europos Sąjungos (ES) išorinė siena.

 

Prezidentė D. Grybauskaitė antrino K. Iohanissui, sakydama, kad ES pirmiausia turi užtikrinti išorinių sienų apsaugą ir tik tada spręsti dėl pabėgėlių perkėlimo.

 

Tačiau ji pridūrė, kad užtikrinant tiek ES piliečių, tiek imigrantų teises, „jokių prievartinių schemų būti negali“.

 

„Nei galima prievarta versti šalis kažką daryti, nei galima versti emigrantus važiuoti ten, kurie jie nenori“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

 

„Šį pasiūlymą vertinu labai neigiamai, kuris ne konsoliduoja ir ieško bendrų sprendimų, o tik dar giliau supriešina valstybes nares“, - pridūrė ji.

 

Europos Komisija pasiūlė skirti 250 tūkst. eurų baudą už vieną nepriimtą pabėgėlį. Kartu aukščiausia ES vykdomosios valdžios institucija siūlo, kad pabėgėliai būtų automatiškai paskirstomi po Bendrijos nares, kai prie ES išorės sienų esanti šalis užtvindoma migrantų antplūdžio.

 

Šiuo metu ES yra sutarusi po šalis nares perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Pagal šį susitarimą Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti apie 1100 pabėgėlių, Rumunija - apie 4,2 tūkstančio.

 

Siekia padidintų NATO pajėgumų

Rumunijos valstybės vadovas Lietuvoje lankosi su valstybiniu vizitu, minint diplomatinių santykių atkūrimo 25 metų jubiliejų.

 

Lietuvos ir Rumunijos prezidentai trečiadienį aptarė dvišalius santykius, priemones Europą sukrėtusiai migracijos krizei įveikti, ES energetinio saugumo ir energetikos sąjungos stiprinimą. Ypatingas dėmesys susitikime skirtas gynybos stiprinimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje.

 

„Mes suprantame tiek Rumunijos situaciją Juodojoje jūroje dėl Krymo okupacijos ir ten kaupiamų puolamųjų karinių pajėgumų, taip pat kaip ir mes turime panašią situaciją Kaliningrado srityje“, - sakė D. Grybauskaitė.

 

„Vieni kitus palaikydami sieksime, kad saugumo, atgrasymo elementų atsirastų abiejuose regionuose kuo daugiau. Todėl čia mūsų interesai visiškai sutampa“, - pridūrė ji.

 

Rumunijos prezidentas savo ruožtu teigė, kad abejose NATO rytinio sparno pusėse reikia proporcingo saugumo užtikrinimo iš sąjungininkų, siekiant išlaikyti jėgų pusiausvyrą.

 

„Mes turime atremti visus pavojus. Tai yra susiję su vadinamuoju 360 laipsnių principu, tai yra, kad NATO turi būti pasiruošęs visiems iššūkiams“, - sakė K. Iohannisas.

 

D. Grybauskaitė teigė, kad Rytų Europos šalys yra įsitikinusios, jog sulauks prašomų saugumo garantijų.

 

„Esame įsitikinę, kad grėsmės yra vertinamos NATO šalių adekvačiai, jos suprantamos ir priemonių, kurių reikia mūsų regionams, tikrai bus“, - kalbėjo prezidentė.

Ji taip pat pasveikino Rumuniją, jog praėjusią savaitę šioje šalyje buvo pabaigtas statyti JAV kuriamos priešraketinės gynybos sistemos elementas. Toks elementas pradėtas statyti ir Lenkijoje.

 

„Tai įsipareigojimų (…) saugumo srityje užtikrinimo dar vienas, gražus žingsnis“, - sakė D. Grybauskaitė.

 

Rusijai reiškiant nerimą, kad Europoje kuriama priešraketinės gynybos sistema menkins Maskvos branduolinio atgrasymo galimybes, Lietuvos prezidentė pareiškė: „NATO narių gynyba yra NATO šalių reikalas ir niekieno daugiau“.

 

Varšuvoje Lietuva ir Rumunija siekia padidintų NATO karinių pajėgumų palei visą Aljanso rytinę sieną, kad regione būtų dislokuotos priešakinės NATO pajėgos – po daugianacionalinį sąjungininkų batalioną Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje ir brigados dydžio karinės technikos vienetas Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Taip pat abiem valstybėms yra itin aktualios Aljanso priemonės, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos ir Juodosios jūrų regionų karinei izoliacijai. Lietuva palaiko Rumunijos poreikį stiprinti NATO karines jūrų pajėgas Juodojoje jūroje.

 

Stiprėja bendradarbiavimas

Aptariant dvišalius santykius, pažymėta, kad stiprėja Lietuvos ir Rumunijos ekonominis bendradarbiavimas. Per 5 pastaruosius metus dvigubai išaugo prekyba. Lietuvą aplanko vis daugiau rumunų – turizmas per metus išaugo 20 procentų. Itin daug perspektyvų turi bendradarbiavimas lazerių, inovacijų, mokslinių tyrimų srityse. Abiejų šalių mokslininkai jau įgyvendina apie 30 bendrų mokslinių tyrimo projektų.

 

Vizito metu šalių vadovai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Rumunijos prezidentas apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Prezidentei įteiktas Rumunijos žvaigždės ordinas su grandine.

 

Valstybinio vizito metu dalyvaujant abiejų šalių prezidentams Lietuvos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo protokolą dėl dvišalių konsultacijų Lietuvai ir Rumunijai aktualiais saugumo, ekonomikos, kultūros klausimais.