Rimantas Varnauskas. Kas tie asilai raudonais pusbačiais?

alfa.lt 2016 03 02

Nei Vyriausybės, nei Seimo narys, anot premjero Algirdo Butkevičiaus, o tik menkai žinomas Europos Parlamento narys bei įtaką prarandančios partijos „Tvarka ir teisingumas” (TT) pirmininkas Rolandas Paksas po apklausų Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) pareiškė, kad „demokratijai Lietuvoje – šakės“. Galėjo pridurti ir jo prekės ženklu tapusį posakį „šikau ir tapšnojau“. Suaugo ši persona ir kaip žmogus, ir kaip politikas. Nepridūrė. Kietai žemaitiškai suspaustos lūpos, ereliškas žvilgsnis rodė, kad mintyse mano būtent taip.

 

Dešinioji pirmininko ranka Petras Gražulis „Info TV“ studijoje išsamiau plėtojo jau dešimtmetį besitęsiančio sąmokslo prieš tą patį R. Paksą ir visą TT teoriją – prezidentė globoja tik konservatorius ir liberalus, tad specialiosios tarnybos jų nuodėmių nepastebi, paskutinis STT tyrimas, nukreiptas prieš R. Paksą bei kitus asmenis, subliūkš, kaip nutiko jau ne kartą. Svarbiausia žinia – viso politinio-kriminalinio tyrimo užsakovė – Dalia Grybauskaitė. Juk ir kiekvienam negražuliui aišku, kad STT norėjo įteikti šventinę dovaną šalies vadovės 60-mečio proga.

 

Tą patį dėstė ir STT bei nacionalinio transliuotojo „dėmesio centre“ atsidūręs „visų mūsų minčių“ (toks vienu metu buvo „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės reklaminis šūkis) valdytojas Gedvydas Vainauskas. Tokie informuoti žmonės, neatmestina, žino, ką sako. Juolab kad plačiai yra paplitusi nuomonė, kad šalies vadovė nemėgsta kritikos, ne viename savo metiniame pranešime yra pliekusi oligarchus ir korumpuotus politikus. Dažniausiai nieko konkrečiai neįvardindama, o dabar tapo akivaizdu, po kuo taip ilgai ir giliai buvo kasamasi.

 

Trumpam atidėję šiandienos sąmokslus į šoną, prisiminkime nelaimėlio nušalintojo prezidento, kuris niekaip negali sugrįžti į Lietuvos politinį gyvenimą (pavyksta tik į jo paraštes), ankstesnius nutikimus, dėl kurių jis ir neteko posto.

 

Prezidentas R. Paksas buvo kaltinamas, kad šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, kai 2003 m. balandžio 11 d. neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos pilietybę už gautą finansinę ir kitokią svarią paramą. Rusijos karinio-pramoninio komplekso atstovas „neatlygintinai“ į kandidato į prezidentus R. Pakso sąskaitą įmetė milijoną litų. Tais laikais įstatymai to nedraudė daryti. Draudė pardavinėti pilietybę.

 

Prezidentas R. Paksas sąmoningai leido J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę. Tai irgi buvo traktuojama kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos laužymas. Niekas nepriekaištavo, kai tas pats geradėjas buvo paskirtas nuovoką praradusio prezidento patarėju. Tik jau kiti R. Pakso patarėjai to nesugebėjo suprasti.

 

Prezidentas R. Paksas kaltintas ir tuo, kad siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus bei naudodamasis savo statusu davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, kad šis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, siektų per teisėsaugos institucijas paveikti bendrovės „Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims.

 

Kuo šie trylikos metų senumo kaltinimai nepanašūs į šiandieninius? Žinoma, skiriasi pavadinimai, aplinkybės, paties R. Pakso statusas, tačiau veikimo būdai ir principai iš esmės tokie patys.

 

Anuo metu dar buvo kilusi kolizija dėl neteisėto prezidento R. Pakso pokalbių pasiklausymo. Tuometinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius net grūmojo saugumiečiams, kad šie neturėjo teisės klausytis prezidento pokalbių. Šie ir nesiklausė. Klausėsi buvusio verslo partnerio Algirdo Drakšo, kuris, palaikęs tamprius ryšius su minėtu J. Borisovu bei galimai turėjęs interesų „Žemaitijos keliuose“, kalbėdamas su prezidentu „saugiu“ ryšiu nelaikė liežuvio už dantų. Ant saugumo organų (tuo pačiu ir Lietuvos) tapšnojo ir prezidentas.

 

Vaikinai nepasimokė ar užmiršo skaudžias pamokas? STT ereliai (reljefinis erelis su fakelu yra šios antikorupcinės organizacijos simbolis), patirdami vieną nesėkmę po kitos, kai teismai paleidžia įtariamus savivaldybių veikėjus, regis, nutarė gaudyti stambią žuvį. Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos pirmininkas, vienos stambiausių (o gal net stambiausios) žiniasklaidos bei sporto grupės vadovas, ne pats riebiausias, bet ir ne liesiausias prekybininkas, premjero (kas kad visuomeninis) patarėjas, aplinkos viceministras. Ori kompanija nutūptų ant bendro teismo suolo, ką čia bepridursi.

 

Tačiau specialistai teigia, kad teisme įrodyti, pagrįsti prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimu (Baudžiamojo kodekso 226 str.) nėra paprastas uždavinys. Nebent minėta publika savo reikalus, jausdamiesi įtakingais ir nebaudžiamais, aptarinėdavo be jokios Ezopo kalbos. Netikėdama, kad tokių įtakingų asmenų pokalbius gali kas nors įrašinėti. Pamiršę, o gal ir niekada nežinoję kas tos alegorijos, metaforos, užuominos?

 

Apkaltos R. Paksui metu jo gynėjai išgarsėjo nuostabiu argumentu, kuris turėtų būti žinomas kiekvienam teisę studijuojančiam pirmakursiui: „Jeigu asilas atėjo į kaimą su raudonais pusbačiais, tai ar tikrai visas kaimas dėl to kaltas?“ Tuo norėta pabrėžti kaltinimų tuometiniam prezidentui teisinį nepagrįstumą. Dabartinei situacijai apibūdinti gal tiktų šios frazės interpretacija: „Jeigu asilai raudonais pusbačiais pliurpia ką tik nori, tai ar dėl to STT kaltas?“

 

Šiaip vieša (trūko tik tiesioginės kurios nors TV transliacijos) STT akcija sostinės centre suteikė daug emocijų (kam neigiamų, kam teigiamų), tačiau jei po kurio laiko eilinį kartą pasirodys, kad tai eilinė „pakazūcha“ (tarkime, norint įsiteikti Jubiliatei), tai STT ereliams teliks įstatymu pataisomis palikta galimybė tikrinti, ar visos grybus Dzūkijos pakelėse pardavinėjančios močiutės įsigijusios kasos aparatus ir ar neveda dvigubos buhalterijos.