G. Landsbergis. Kokie politikos standartai įsitvirtins Lietuvoje: vakarietiški ar nomenklatūriniai?

delfi.lt 2016 02 08

„Kažkas negerai šioje karalystėje”. Jau beveik kasdien vis išlenda į viešumą po neskaidrių nomenklatūrinio veikimo epizodą.

delfi.lt    O. Gurevičiaus nuotr.

Ir tai tik matomo ledkalnio viršūnė. Kiek tai gali tęstis? Ar tikrai norime visoje Lietuvoje tokio "teisingumo" ir tokios "demokratijos" kokia šiandien yra Druskininkuose?

Nėra normalu, kai Druskininkų meras, kuris greičiausiai yra vienas pagrindinių asmenų, siekusių skandalingojo vyriausybės nutarimo, vykstant serijai tyrimų, susijusių su jo vadovaujama savivaldybe, slapta susitikinėja su generaliniu prokuroru, o po to dar viešai apie tai meluoja, neva neatsimena tokio susitikimo. Ar Druskininkų nomenklatūrinės praktikos jau taps nacionaline norma? Ar LSDP skaidrumo grupė iš tikro yra už skaidrumą ir pasisakys ir šiuo skandalingu atveju? Ar tas "skaidrumas" liks labai selektyvus?

Mes, gyvendami autoritarinių Rusijos ir Baltarusijos diktatūrų kaimynystėje ir patirdami šių sistemų spaudimą, lygiuodamiesi į Vakarus neturėtume pasitenkinti vien formaliu priklausymu organizacijoms bei institucijomis ir iš akių pamesti tikrąjį turinį. Vakarai, kaip sektinas modelis, neturėtų mums reikšti vien tik didžiausios ekonominės gerovės ar tik spartaus ekomomikos augimo. Vakarai – tai pirmiausia demokratija, besiremianti krikščioniška tradicija, teisės viršenybės ir teisingumo principais, ir skaidrumu, sąžiningumu bei atskaitingumu piliečiams pasižyminčia aukšta politine kultūra.

Teisės viršenybės principas nurodo, kad siekiame teisinės valstybės, kurioje vadovaujamasi Konstitucija ir įstatymais, o ne asmens savivale. Tai reiškia, kad įstatymui, teismui ir absoliučiai visoms valstybės institucijoms bei pareigūnams visi asmenys lygūs, jų sprendimai skaidrūs, nešališki ir objektyvūs, o paprastas pilietis visada gerbiamas. Valstybės institucijose dirbantys žmonės savo darbą supranta ne kaip kažkam daromą paslaugą, bet kaip tarnystę Lietuvos piliečiui.

Kai šio principo nuosekliai laikomasi, užkertamas kelias neteisingam elgesiui visuomenėje, piliečiai mato, kad valdžia dirba jų labui, atsiranda tarpusavio pasitikėjimas. Kai partijos siekia valdžios kaip priemonės asmeniniam ar grupiniam pasipelnymui, ieškoma būdų kaip nesilaikyti ar apeiti įstatymus, vengiama atsakomybės, kuriami nesistemiški, tam tikros grupės interesus įtvirtinantys teisės aktai, tuomet tauta visiškai nepasitiki valdžia, o valdžia bando bent jau trumpalaikį pasitikėjimą nusipirkti populistiniais pažadais. Tos valstybės, kurios neturėjo pakankamai valios šiuos principus įgyvendinti, neišbrenda iš skurdo, suiručių, visuomenės susiskaldymo, egzotiškų gelbėtojų su stebuklingais receptais.

Todėl pagrindinės ir giluminės Vakarų ir Rytų takoskyros – tai ne modernumas ir ekonominė gerovė prieš atsilikimą ir skurdą, bet pirmiausia civilizacinis skirtumas – demokratija prieš autoritarizmą; teisės viršenybės principas ir pilietinė visuomenė prieš valdomus teismus ir nepotizmą; socialinė darna ir bendruomeninis solidarumas prieš bet kokią atskirtį ir išnaudojimą.

Vakaruose politikams tenka trauktis iš pareigų vien dėl įtarimų nuplagijavus mokslinį darbą; netyčia supainiojus reprezentacines išlaidas su asmeniniais poreikiais ar tuo labiau pasinaudojus tarnybine padėtimi. Vakarų politinės bendruomenės išmoko istorines pamokas iš revoliucijų, pilietinių karų, laikinų diktatūrų ar totalitarinės praeities, kad piliečių lygybė prieš įstatymą ir teisės, o ne jėgos ar galios, viršenybė yra vienas pagrindinių valstybės principų, o valstybės pamatinis bruožas - teisingumo užtikrinimas.

Todėl kai Aplinkos ministerija po premjero A. Butkevičiaus vizito Druskininkuose per naktį sukurpė reikalingą Vyriausybės nutarimo projektą ir net jo nesuderinusi nustatyta tvarka skubiai pateikė priėmimui, atrodė ir skandalinga, ir bjauru. Laukiau, kad jau tada save gerbiantis ministras atsistatydintų. Tačiau istorija tęsiasi. STT netrukus ketina apklausti premjerą Algirdą Butkevičių, o Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas yra "specialusis liudytojas". Tokiu jau paskelbtas ir pats Druskininkų meras, Algirdo Butkevičiaus pavaduotojas partijoje Ričardas Malinauskas.

Primenu, kad kaip "specialusis liudytojas" asmuo gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Tačiau duomenų prisiimti politinę atsakomybę yra daugiau nei reikia. Tik ar yra nors kiek politinės savigarbos ir supratimo apie vakarietiškus teisės, etikos ir teisingumo standartus?