Laurynas Kasčiūnas. Rusija nenusipelnė sankcijų atšaukimo

lzinios.lt Roberta Tracevičiūtė 2016 01 26

Daliai Vakarų politikų viliantis, kad po pusmečio bus galima kalbėti apie Rusijai taikomų sankcijų atšaukimą, Lietuvoje mažai kas tiki tokia galimybe. Nors Rusija situacijos Rytų Ukrainoje nebeaštrina, veikiausiai Donbase kuriama įšaldyto konflikto zona.

lzinios.lt    R. Stankevičiūtės nuotr.

Kad vasarą galėtų būti atšauktos dėl įvykių Rytų Ukrainoje įvestos sankcijos Rusijai, prabilo Prancūzijos ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas. Jis pažymėjo, jog tai būtų įmanoma, jei būtų laikomasi Minsko susitarimų. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry taip pat neatmetė galimybės, kad geranoriškai sprendžiant Minsko susitarimų įgyvendinimo problemą artimiausiais mėnesiais sankcijos Rusijai galėtų būti atšauktos.

 

Lietuvoje tokie pareiškimai vertinami be entuziazmo, nes neatrodo, kad net rimtų ekonominių sunkumų kamuojama Rusija pamirštų Rytų Ukrainą.

 

Pokyčių į gera nėra

Rusijai taikomas sankcijas galima suskirstyti į du blokus: vienos įvestos dėl Krymo aneksijos, kitos – dėl situacijos Rytų Ukrainoje.

 

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, kalbant apie sankcijų, taikomų dėl įvykių Donbase, galimą atšaukimą būtina akcentuoti Minsko susitarimų įgyvendinimą. Tai – būtina sąlyga, norint svarstyti Rusijai nustatytų poveikio priemonių panaikinimą. „Viena pagrindinių sąlygų, kad viskas pajudėtų norima linkme, yra saugumo situacija. Ji toli gražu nesprendžiama. Jeigu nebus pokyčių, pažangos, nebus sąlygų ir politinėms reformoms, sąlygų vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Ukrainos valdžia, pavyzdžiui, dėl valdžios decentralizacijos, daugiau teisių suteikimo Doneckui, Luhanskui. Tam reikalinga politinė parama parlamente, bet jos nebus, jei nebus saugumo situacijos pokyčių. O jų šiandien nėra“, – pažymėjo jis.

 

Anot L. Linkevičiaus, yra daug veiksnių, kurie neleidžia optimistiškai žiūrėti į padėtį Rytų Ukrainoje. Pirmiausia, situaciją Donbase sudėtinga vadinti paliaubomis, nes nuolat vyksta susišaudymai, yra sužeistų karių. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai neprileidžiami prie Donecko, Luhansko, jau nekalbant apie Ukrainos ir Rusijos sieną, per kurią iš Rusijos teritorijos, kaip manoma, tebeteikiama parama prorusiškiems sukilėliams.

 

„Kol nėra galimybių nepriklausomai kontroliuoti sienos, nėra pokyčių dėl paliaubų, negalima sakyti, kad esama pažangos. Nors dabar šaudymų mažiau, nei jų buvo, kai vyko karo veiksmai, jie bet kada gali būti suaktyvinti“, – sakė ministras.

 

Maskva randa užtarėjų

Rusijos ekonomikos padėtis yra sudėtinga. Tam įtakos turi ne tik sankcijos, bet ir iki rekordinių žemumų smukusi naftos kaina. L. Linkevičiaus teigimu, logiškai mąstant, Rusija turėtų būti suinteresuota kaip įmanoma labiau sumažinti patiriamus nuostolius. Todėl ir ieško užtarėjų, siekdama sankcijų atšaukimo. „Kai kur jų ir randa. Tačiau čia yra vienas neišspręstas galvosūkis: kaip atšaukti sankcijas, jei nevykdomi Minsko susitarimai?“ – kalbėjo ministras.

 

L. Linkevičiaus nuomone, reikia tikėtis situacijos pagerėjimo, bet de facto Rytų Ukrainoje yra sukurta įšaldyto konflikto zona. „Ukrainos valdžia negali kontroliuoti tos teritorijos, yra Rusijos palaikomas režimas, tos sritys ganėtinai sugriautos, jas reikia atstatyti. Iš tikrųjų, tai didelis galvos skausmas visiems. Gal galima mažiau stebėtis, kad Rusija, matyt, nenorėtų prisijungti šių teritorijų dėl įvairių finansinių ar kitokių priežasčių. Tačiau jai palaikant Ukrainos valdžiai oponuojantį režimą, kuris yra tiek šalies vystymosi, tiek integracinių procesų stabdys, sukuriamas įšaldytas konfliktas“, – aiškino jis.

 

Anot L. Linkevičiaus, nėra pagrindo, kad keistųsi po Krymo aneksijos Vakarų šalių Rusijai pradėtos taikyti sankcijos, nes Maskvos politika šio regiono atžvilgiu nesikeičia.

 

Riečia ekonomikos sunkumai

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Arminas Lydeka taip pat pabrėžė, kad nors paliaubos Rytų Ukrainoje galioja, situacija yra labai įtempta, būna susišaudymų ar kitokių incidentų. „Tačiau Minsko susitarimai apima kur kas daugiau punktų. Tai ne tik paliaubų laikymasis, bet ir sunkiosios ginkluotės atitraukimas, tam tikro teisinio statuso pripažinimas, apsikeitimas karo belaisviais ir t. t. Deja, vertinant Minsko susitarimų laikymąsi visa apimtimi, reikia konstatuoti, kad jų nesilaikoma“, – kalbėjo parlamentaras.

 

A. Lydekai akivaizdu, kad ekonomikos sunkumai jau verčia Rusiją permąstyti savo laikyseną Rytų Ukrainos atžvilgiu. „Iš to, kaip oficialaus Kremliaus atstovai bendrauja su Rytų Ukrainos prorusiškaisiais separatistais, matyti tam tikras nesusikalbėjimas, ir tai demonstruoja, kad Rusija jau performuoja savo politiką Rytų Ukrainos klausimu. Tas procesas jau vyksta. Tai lemia prasta Rusijos ekonomikos padėtis, karas Sirijoje, į kurį šalis įsivėlė siekdama pakelti savo prestižą tarptautinėje rinkoje, ir vienas svarbiausių dalykų – naftos kainos“, – teigė politikas. Kartu A. Lydeka abejojo, kad Rusija paprastai atsitrauks iš Ukrainos. Jis irgi mano, kad Rytų Ukrainą siekiama paversti įšaldyto konflikto zona.

 

A. Lydeka pabrėžė, kad Vakarų politikai nuošalyje palieka Krymo aneksijos klausimą. Kalbant apie būtinybę įgyvendinti Minsko susitarimus, negalima tylėti apie neteisėtą šio pusiasalio inkorporaciją į Rusijos sudėtį. Šiuo klausimu nė per milimetrą nepasistūmėta į priekį.

 

Vakarai ieško preteksto

Politologo Lauryno Kasčiūno nuomone, iš Vakarų vis pasigirstantys pareiškimai neturi jokio racionalaus pagrindo, nes Minsko susitarimai neįgyvendinami. Iš bėdos galima sakyti, kad punkto dėl paliaubų laikomasi, tačiau kitos susitarimų dalys – dėl ginkluotės atitraukimo, amnestijos, nepriklausomų rinkimų surengimo, išorinės sienos kontrolės perėmimo – neįgyvendinamos.

 

„Mano požiūriu, dabar Vakarai, ypač kai kurios šalys, ieško dirbtinio preteksto nebetęsti sankcijų. Tikėtina, kad koks nors pagerėjimas Rytų Ukrainoje bus pristatytas kaip didžiulis proveržis – kad susitarimai veikia, įsipareigojimai įvykdyti, o tada bus galimybė kalbėti, kad sankcijų nebereikia“, – svarstė ekspertas.

 

Pasak L. Kasčiūno, keisti agresyvų politikos kursą Rusiją priverstų ekonomikos situacija. Esą jeigu sankcijos būtų išlaikytos dar vienus dvejus metus, o naftos kainos nekiltų, šios šalies rezerviniai fondai išsektų, ir susikalbėti su Maskva būtų lengviau.

 

Politologas sutiko, kad Rytų Ukrainoje kuriama įšaldyto konflikto zona, Donbasas esą jau paverstas „antra Padniestre“, sritys valdomos pusiau kriminalinio režimo, situacija regione naudojama kaip šantažo Kijevui priemonė.