Vytautas Landsbergis. Antaną Lukšą išlydint

lzinios.lt 2016 01 04

Jau paskutinis tos garsios partizanų, Lietuvos laisvės kovotojų, giminės sūnus ir brolis. Buvo įsitikinęs, kaip ir daugelis aiškios pažiūros žmonių, kad laisvės kovotojų vieta ne pensijoje, bet rikiuotėje.

lzinios.lt

Iki paskutinio judesio, kadangi jie matė ir tebemato aiškiau už kitus: laisvės kova nebaigta ir kažin ar bus kada nors baigta. Juk silpnamaniai ir šiaudadūšiai niekada neišnyks. Ką kalbėti apie plūduriuojančius naudos balučių nuotekose. Todėl, kol dar yra juntančių tiesą ir garbę, tokie reikalingi. Dykumoj tebestūksantys kelio ženklai.

Sykiu Antanas Lukša gerai suprato, kad partizanų bendrija – ne partija rinkiminėms kovoms. Reikia remti tuos, kurie artimiausi, o neskaidyti balsų. Visuomeninės politinės akcijos ir sava pozicija – taip. Prieš Europą ir Vakarus – ne. O pats jau buvo ne dabartinis, nes iš legendų meto. Nuo šiol įsiliejo į legendas.

Prisimenu jį sakantį, kai susitikdavom, vis tvirtu, žvaliu balsu: „Laikom frontą“. Kartais su šauktuku, kartais paprastai. Kaip gyvenimo nuostatą. Kas dabar tars šiuos pastiprinimo žodžius? Tik atmintis, memoria.