Žudynes Paryžiuje išgyvenusi mergina: gulėjau nepažįstamųjų kraujyje ir laukiau savo kulkos

alfa.lt 2015 11 16

alfa.lt  Isobel Bowdery (Socialinių tinklų nuotr.)

Kruviną teroro išpuolį Paryžiuje ištvėrusi 22-ejų Isobel Bowdery socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo tragiškos nakties išgyvenimais.

 

Mergina dalyvavo „Batacan“ koncertų salėje vykusiame koncerte, kur žuvo mažiausiai 82 žmonės.

 

Iš Pietų Afrikos kilusi, tačiau šiuo metu Paryžiuje gyvenanti mergina savo įrašu sujaudino tūkstančius socialinės bendruomenės narių, kurie reiškia paramą jai, nukentėjusiesiems ir žuvusiųjų šeimoms.

 

Žudynes Paryžiuje išgyvenusi mergina pasidalino išgyvenimais

 

Alfa.lt dalijasi I. Bowdery, įrašu, kuris paskelbtas „Facebook“:

 

Niekada nemanai, kad tai galėtų atsitikti tau. Tai buvo tik penktadienio vakaras roko grupės koncerte. Atmosfera buvo pakili, visi šoko ir šypsojosi. Ir tuomet, kai pro centrinį įėjimą įsiveržęs vyras pradėjo šaudyti, naiviai tikėjomės, kad tai tik šou dalis. Tai nebuvo terorizmo išpuolis, tai buvo skerdynės. Daugybė žmonių krito negyvi tiesiai prieš mano akis. Ant grindų liejosi kraujo klanai. Suaugusių vyrų, kurie laikė savo negyvas merginas, raudos persmelkė koncertų salę. Sugriauti gyvenimai, įskaudintos šeimos. Akimirksniu.

 

Ištikta šoko viena gulėjau ant žemės, apsimesdama negyva, ilgiau nei valandą. Mane supo žmonės, kurie matė savo sustingusius mylimuosius. Sulaikiusi kvapą, stengdamasi nejudėti ir neverkti, slėpiau baimę, kurią tie vyrai taip troško pamatyti. Man nepaprastai pasisekė, kad išgyvenau. Tačiau tiek daug žmonių nepatyrė šios sėkmės. Žmonės, kurie kaip ir aš tiesiog norėjo linksmai praleisti penktadienio vakarą, buvo nekalti. Pasaulis yra žiaurus. Ir tokie aktai parodo, kokie žmonės sugeba būti žiaurūs. Vaizdai, kaip jie apsupa mus lyg grifai, persekios mane iki gyvenimo pabaigos. Vaizdai, kaip jie skrupulingai taikosi nušauti žmogų minioje, kurioje stovėjau ir aš, nė kiek nesusimastydami apie žmogaus gyvybę. Negalėjau patikėti, kad tai realybė. Kiekvieną akimirką tikėjausi, kad kažkas pažadins iš šio klaikaus košmaro.

 

Tačiau išsigelbėjimas iš šio siaubo dabar leidžia man nušviesti herojus. Vyras, kuris rizikavo savo gyvybe, ramino mane ir dengė savo kūnu, kad nesigirdėtų mano ašarojimo. Pora, kurios vienas kitam pasakyti paskutiniai meilės žodžiai leidžia man tikėti, kad pasaulyje egzistuoja gėris. Policija, kuriai pasisekė išgelbėti tūkstančius gyvybių. Nepažįstamieji, kurie globojo mane 45 minutes, kol aš galvojau, kad vaikinas, kurį aš myliu, žuvo. Sužeistasis, kurį aš palaikiau savo mylimuoju – jis buvo ne Amaury, – mane globojo, ramino, nors pats buvo vienas ir išsigandęs. Moteris, kuri atvėrė savo namų duris išgyvenusiems. Draugui, kuris pasiūlė prieglobstį ir nupirko man naujų drabužių, kad nereikėtų dėvėti aplinkinių krauju aplaistytų senųjų. Visų jūsų palaikymas ir rūpestis leidžiam man tikėti, kad pasaulis gali būti geresnis. Kad visa tai niekada nepasikartos.

 

Tačiau labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į tuos 80 žmonių, kurie buvo nužudyti koncertų salėje. Jiems laimė nenusišypsojo, jie šiandien nepabudo. Jų draugai ir šeimos kenčia baisią širdgėlą. Aš apgailestauju. Nėra nieko, kas palengvintų tą skausmą. Aš mačiau jų paskutinius atodūsius, buvau įsitikinusi, kad netrukus prie jų prisidėsiu. Duodu žodį, kad paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis jie negalvojo apie gyvulius, kurie už visa tai atsakingi. Jie visi galvojo apie žmones, kuriuos myli.

 

Kol gulėjau nepažįstamųjų kraujyje ir laukiau savo kulkos, kuri pabaigs trumpą mano 22 metų gyvenimą, prisiminiau kiekvieną savo artimojo veidą ir sušnibždėjau „myliu tave“. Dar ir dar kartą. Prisiminiau savo gyvenimo pakilimus. Norėjau, kad visi, kuriuos myliu, žinotų, tikėtų žmonių gerumu, nepaisydami to, kas man atsitiko. Neleistų tiems žmonėms laimėti.

 

Praėjusią naktį daugelio gyvenimai pasikeitė kardinaliai, ir tik nuo mūsų priklauso, ar tapsime geresniais žmonėmis. Privalome gyventi tokius gyvenimus, apie kokius svajojo tos nekaltos gyvybės. Ilsėkitės ramybėje, angelai. Jūs niekada nebūsite pamiršti.