Padėti tašką Seimui – trūksta jėgų

delfi.lt 2015 10 07

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo priėmimą žlugdo politinės valios stoka. Prognozuojama, kad sprendimas dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos gali būti nukeltas neribotam laikui.

 

Ritos Stankevičiūtės (LŽ nuotr.)

 

Pusantrų metų Seime ir už jo ribų narstomo parlamentarų socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto šios kadencijos Seimas greičiausiai neįveiks. Apie tai užsimena ne tik patys autoriai, bet ir oponentai. Postūmį įteisinti liberalesnę asmenvardžių rašymo tvarką dokumentuose, tiesa, ne pagrindiniame paso puslapyje, kaip siūlo socialdemokratai, gali suteikti visuomenininkų akcijos rezultatai. Iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ per mėnesį surinko daugiau kaip 25 tūkst. tokią idėją remiančių parašų. Jeigu per spalį pavyks surinkti antra tiek, ignoruoti piliečių valios Seimas nebegalės.

 

 

Užgoš svarbesni darbai

Irenos Šiaulienės nuomone, prie šio klausimo Seimas šiemet greičiausiai negrįš, nes jį užgoš kiti svarbūs darbai – biudžeto priėmimas, socialinio modelio svarstymas. / Alinos Ožič nuotrauka Vienos projekto autorių“Ir kuo arčiau rinkimai, tuo mažiau vilčių, kad projektas bus priimtas“, – pažymėjo didžiausios valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė. Pasak jos, problema ta, kad frakcijos nėra apsisprendusios dėl asmenvardžių rašymo. „Iš esmės nėra vienybės šiuo klausimu ir valdančiojoje koalicijoje“, – pripažino politikė. Ji apgailestavo, kad Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prieš pradedant rudens sesiją suabejojo šio projekto svarba. Nors pagal Seimo satutą parlamento vadovė frakcijoms nepriklauso, „visi žinome, iš kokios ji frakcijos“. Būtent iš „darbiečių“, anot I. Šiaulienės, „sulaukiame tokio ramaus oponavimo“.

 

 

Kaip teigė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė, norint priimti liberalesnį asmenvardžių rašybos projektą reikia stipresnės politinės valios. „Turi būti valstybės pozicija – arba žygiuojame toliau, arba – ne. Mes, iniciatoriai, davėme pradžią. Deja, kaip matau, užbaigti nėra jėgų“, – LŽ sakė I. Šiaulienė. Seimo narė priminė, kad išimtis, kaip lotyniškomis raidėmis užrašyti užsienietiškos kilmės asmenvardžius, yra numatę estai, čekai, latviai tokią galimybę įteisino antrajame paso puslapyje. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog antrojo dokumento puslapio įrašas „neišreiškia žmogaus santykio su valstybe“. Todėl tokią sistemą turintys latviai važiuodami dar vežasi dokumentą, kad tie įrašai yra tapatūs. Žmonėms tai nėra patogu. Politikė stebėjosi, kad analogišką būdą siūlo šiuo metu parašus renkantys visuomenininkai.

 

 

Situacija kartojasi

 

Kad šios kadencijos Seimas pajėgs pakeisti asmenvardžių rašymo tvarką, linkęs abejoti ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Valentinas Stundys. Jis yra alternatyvaus siūlymo – asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis leisti rašyti tik papildomame paso lape – autorius. „Matyt, laikas nėra labai geras. Jau prasidėjo rinkimų kampanija, partijos turi savų interesų. Valdantieji greičiausiai neranda bendros pozicijos. Bijant, kad projektas bus atmestas, delsiama. Bet tai nėra blogiausias variantas“, – LŽ sakė konservatorius. V. Stundžio manymu, bet kokiu atveju toks įstatymas turėjo būti priimtas „jau vakar“. „Bet politinės valios nebuvo ir praėjusią kadenciją, ir dabar kartojasi tokia pat situacija“, – pažymėjo TS-LKD atstovas.

 

 

Jis prognozavo, kad be tokio įstatymo gali tekti gyventi dar ilgai. Pasak V. Stundžio, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimas gana aiškiai reglamentuoja asmenvardžių rašymą. „Gaila, kad tai ne įstatymas, nes KT yra pasakęs, kad asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose turi būti nustatytas įstatymu. Bet, matyt, pagal tokią tvarką gyvensime dar ne vienus metus“, – spėjo parlamentaras.

 

 

Prašė palaukti

L. Graužinienės nuomone, Seimas turėtų sulaukti visuomenininkų akcijos rezultatų. „Manau, būtų labai korektiška Seimui palaukti, išgirsti piliečių nuomonę ir apibendrinus priimti bendrą sprendimą“, – teigė parlamento vadovė. Ji pripažino, kad šiuo metu Seime nėra politinės valios priimti bet kurį iš dviejų svarstomų pavardžių rašybos variantų, nes Seimas „yra pasidalijęs per pusę“. Prieš mėnesį iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai buvo susitikę su L. Graužiniene ir įteikė prašymą į Seimo rudens sesijos darbotvarkę neįtraukti socialdemokratų projekto, kol renkami parašai alternatyviajam variantui. Visuomenininkai taip pat paprašė bent iki lapkričio vidurio susilaikyti nuo visų teisės aktų, susijusių su piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimu, svarstymo.

Iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila LŽ vakar sakė, kad surinkta gerokai daugiau nei pusė reikalingų parašų. Pasak jo, kai kuriuos žmones gąsdina reikalavimas parašų lape nurodyti savo asmens kodą. „Nemažai manančiųjų, kad jokių kompromisų daryti nereikia, kad gerai taip, kaip yra dabar. Tačiau dauguma žiūri pozityviai arba neturi nuomonės“, – apie parašų rinkimą kalbėjo G. Songaila.

 

 

Iniciatoriai viliasi, kad per likusį mėnesį pavyks surinkti daugiau parašų, nei būtina. Pasak G. Songailos, būtų labai gaila, jei Seimas numarintų visuomenininkų pasiūlytą nuostatą. „Vienąkart galima būtų baigti šią temą, bet kažkas nenori siūlydamas antikonstiucinius variantus“, – sakė politikas. Pagal Konstituciją 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir Seimas privalo jį svarstyti.