Vakarai perspėja Rusiją: niekas nenori grįžti į Šaltojo karo laikus

alfa.lt 2015-06-18

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būdingi Šaltojo karo refleksai po to, kai Maskva nusprendė savo branduolinį arsenalą šiemet papildyti daugiau kaip 40 tarpžemyninių raketų, praneša „Reuters“.

„Prezidento V. Putino pareiškimas apie Rusijos raketų arsenalo papildymą yra nereikalingas ir tikrai neprisideda prie stabilumo bei įtampos mažinimo Europoje“, – naujienų portalui „Spiegel Online“ sakė F. W. Steinmeieris.

„Pasaulis pasikeitė nuo Šaltojo karo pabaigos 1989 metais, tačiau seni to laikotarpio refleksai yra kur kas akivaizdesni, nei mes galvojome iki praėjusių metų“, – pridūrė ministras.

Pasak F. W. Steinmeierio, svarbu, kad Ukrainos krizė nesugriautų taikos Europoje, į kurią buvo dėta tiek daug pastangų nuo Berlyno sienos griūties 1989 metais.

Vokietijos vyriausybės atstovas taip pat kritikavo V. Putino vakarykštį pranešimą.

„Tai nėra naudingas būdas įveikti dabartinius sunkumus, vyraujančius santykiuose tarp Rusijos ir Europos, ar Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė Steffenas Seibertas.

Be to, savaitgalį buvo pranešta, kad JAV svarsto keliose Rytų Europos šalyse bei Baltijos valstybėse dislokuoti sunkiosios karinės technikos. Savo ruožtu Rusijos pareigūnai pasmerkė šiuos JAV planus ir įvardijo juos bene agresyviausiu Vašingtono veiksmu nuo Šaltojo karo laikų.

Nenori grįžti į „tuos“ laikus

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry įspėjo Rusiją dėl Šaltojo karo.

„Aš manau, kad niekas nenori grįžti į Šaltojo karo laikus“, – pareiškė Dž. Keris, reaguodamas į Rusijos pareiškimą, kad šalis didins savo tarpžemyninių raketų arsenalą. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rusų ginkluotosios pajėgos 2015 metais sulauks mažiausiai 40 naujų raketų, galinčių nešti branduolinį užtaisą. „Žinoma, kad man tai kelia nerimą“, – Vašingtone pabrėžė Dž. Keris.

Jis atkreipė dėmesį į START nusiginklavimo sutartį, kurią 1991 metais pasirašė Rusija ir JAV, o 2010-aisiais atnaujino. Joje kalbama apie abiejų šalių branduolinio ginklo arsenalo mažinimą. „Mes nuo dešimto dešimtmečio intensyviai bendradarbiavome, kad būtų sunaikintas atominis ginklas, laikomas buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose, ir nieks nenori, kad mes žengtume žingsnį atgal“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.

Agresyvi politika

Interviu su Latvijos televizija naujai išrinktas prezidentas Raimondas Vėjuonis pareiškė, kad kariniu ir ekonominiu atžvilgiu Rusija vykdo agresyvią politiką.

Pasak jo, Rusija yra nenuspėjama šalis, tai įrodo jos veiksmai Ukrainoje. Politikas pabrėžė, kad Rusija yra tiesiogiai susijusi su kariniu konfliktu Ukrainoje. Nors Maskva tai ir neigia, ji prisidėjo finansiškai ir siųsdama karius.

Nors ir negalima teigti, kad Rusija yra pasirengusi pulti kitas šalis, tai nereiškia, kad Latvija turėtų nustoti stiprinti nacionalinį saugumą.

R. Vėjuonis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Latvija daugiausiai dėmesio skiria savo įsipareigojimų NATO įgyvendinimui. Paklaustas apie galimą perėjimą vien tik prie valstybinės kalbos švietimo sistemoje, politikas atsakė, kad artimiausiu metu tokie pakeitimai nenumatomi.