Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Vakarams taikaus sambūvio formulę, kuri įtvirtintų Krymo aneksiją ir legitimizuotų „separatistines“ respublikas Donbase, tačiau Europos Sąjunga ir JAV su tokiu variantu nesutinka ir stiprina spaudimą Rusijos vadovybei. Taip savo komentare leidiniui „Gordon“ tvirtina Rusijos politologas A. Piontkovskis.

„Vakarai per praėjusias dvi-tris savaites, konkrečiai po susitikimų su Kerry Sočyje ir Nuland Maskvoje, akivaizdžiai sugriežtino savo taktiką Putino atžvilgiu. Maskva pasiūlė tam tikrą sandorį – vadinamąjį naują taikų sambūvį. Tai buvo padaryta Kremliui labai artimo Maskvos politologo Lukjanovo lūpomis jo balandžio 19 dienos straipsnyje. Jame buvo labai įdomus prisipažinimas, kad karinė eskalacija pavojinga ir labai nenaudinga Rusijai. Todėl Rusija pasiūlė sandorį: „Mes toliau nelendame, neeskaluojame situacijos. O jūs atlygindami pripažįstate, kad „Krymas mūsų“, ir sutinkate su mūsų strategijomis įkišti „Lugandoniją“ į Ukrainos vidų, išsaugant ten Rusijos karinį ir politinį buvimą, kad ji būtų vėžiniu dariniu Ukrainos viduje ir užkirstų kelią jos judėjimui į Vakarus ir apskritai Europos pasirinkimui“, – įsitikinęs A. Piontkovskis.

Ekspertas pažymėjo, kad Vakarų lyderiai su V. Putino sąlygomis nesutinka ir kelia savo reikalavimus.

„Vakarai šių sąlygų nepriėmė, o iškėlė kitas: „Jeigu toliau eskaluosite, mes, pirma, stipriai sugriežtinsime ekonomines sankcijas, antra, JAV nuims apribojimus ir pardavinės Kijevui mirtinus ginklus bei prieštankine raketas“.

Iš esmės „Didysis septynetas“ viršūnių susitikime įtvirtino šią poziciją. Putinas atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Jo sąlygos nepriimtos. Vadinasi, reikia trauktis toliau, kas reiškia autoriteto praradimą šalies viduje ir labai sunkią politinę padėtį, arba ryžtis eskalacijai, pasiskelbti kovojančio „rusų pasaulio“ vadu, tačiau pasekmės bus išskirtinai liūdnos ir taip pat baigsis politine katastrofa“, – pareiškė A. Piontkovskis.

„Vakarai pastatė Putiną į cugcvango poziciją ir jis neturi gerų ėjimų. Dar daugiau, manau, visi pastebėjo, kad sustiprėjo asmeninis Putino puolimas, jo asmeninis izoliavimas, kaltinimai korupcijos nusikaltimais. Eina į pabaigą Malaizijos lėktuvo „Boeing“ katastrofos tyrimas.

Apibendrindamas visus šiuos pasvarstymus sakyčiau, kad Vakarai iš esmės ėmėsi operacijos „regime change“ – režimo pakeitimas (nors jie atvirai apie tie niekada neprisipažins). Tačiau kai kurie Vakarų politikai kalbėjo atvirai, kaip, pavyzdžiui, Kanados ministras pirmininkas, kad su Putinu prie vieno stalo nesės. Vakarai padarė išvadą, kad su juo reikalų neturės“, – įsitikinęs mokslininkas.

A. Piontkovskis mano, kad keičiant valdžią Rusijoje, didelis vaidmuo teks V. Putino aplinkai, kuri suinteresuota Rusijos prezidento sustabdymu.

„Imamasi taktikos, skirtos Putino aplinkai suskaldyti. Karinis eskalavimas niekam, išskyrus dabartinį Rusijos Federacijos prezidentą, nereikalingas. Putinui jis gali pratęsti jo, kaip herojaus, kovojančio už kažkokius idealus, egzistavimą, tačiau apskritai aplink Putiną esantiems žmonėms, kurie savo gyvenimą, savo kapitalą ir vaikų, anūkų bei giminaičių gerovę sieja su Vakarais, toks pastebimas eskalavimas nereikalingas. Dabar klausimas slypi tame, ar galės Putino aplinka, remdamasi asmeniniai interesais, sustabdyti Putino karinę eskalaciją. Tai mes pamatysime artimiausiomis savaitėmis“, – pareiškė A. Piontkovskis.

Birželio 7-8 dienomis Vokietijoje vyko „Didžiojo septyneto“ viršūnių susitikimas, kurio viena pagrindinių temų – konfliktas Ukrainoje.