Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Liudvikas Simutis

(1935 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. lapkričio 4 d.)

 

 

2014 m. lapkričio 4 d., eidamas 80-uosius metus, mirėLietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis – Sovietų Sąjungos represinių struktūrų nužudyto Rainių kankinio sūnus, Lietuvos partizanas, karys savanoris, dvidešimt dvejus metus kalėjęs lageriuose antisovietinio pogrindžio dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbis.

Liudvikas Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje. 1953 m. baigė Kaunatavos vidurinę mokyklą. Nuo pat jaunystės įsijungė į partizaninį judėjimą. 1955 m. Liudvikas Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę paleistas 1977 m. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.

Grįžęs į Lietuvą, 1977–1978 m. dirbo Kalvarijos bažnyčios zakristijonu, 1979–1990 m. – Kauno hidrologinėje ekspedicijoje.

Prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų ir Sąjūdžio veiklą.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje dirbo Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje.

1993 m. – vienas iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje balsavimas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Liudvikui buvo svajonės, dėl kurios kovojo visą gyvenimą, išsipildymas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas, kuris, beje, buvo ne tik be galo malonus, bet ir slegiantis. Slėgė už tai kovojusių ir žuvusių partizanų aukos neįvertinimas. Slėgė ir nuojauta, kad nepriklausomą valstybę atstatyti bus nepalyginamai sunkiau, nei už tai pabalsuoti ir pasirašyti“ – rašė Liudvikas Simutis.

 

Mirtininkų kameroje praleista 131 diena nepalaužė atkaklaus Lietuvos patrioto valios ir tikėjimo nepriklausoma Lietuvos valstybe. Žmonių atmintyje liks kaip ryžtingas ir principingas savo įsitikinimų gynėjas ir paprastas, nuoširdus bei kuklus žmogus.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.

 

Nuoširdžiai užjaučiame Velionio šeimą ir artimuosius.

 

***

Velionis bus pašarvotas laidojimo namuose „Rimtis“ (A. Juozapavičiaus pr. 1, Kaunas). Lankymas: lapkričio 6 d. 10–20 val. ir lapkričio 7 d. nuo 9 val. Laidotuvės vyks lapkričio 7 dieną. Karstas išnešamas 11.30 val., 12 val. šv. Mišios Kauno Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje (A. Juozapavičiaus pr. 60, Kaunas). Velionis bus palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.

 

Valstybinė laidojimo komisija