Žlu­gus sovdepijai, tas ka­lė­ji­mas vis­gi li­ko stūk­so­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pa­vi­da­lu. Tai ne­se­niai pa­tvir­ti­no in­ci­den­tas, ku­rį, de­ja, ma­žai kas pa­ste­bė­jo. Šį kar­tą gal­vo­je tu­riu ne maiš­tin­gą Kau­ka­zą, o tas tau­tas, apie ku­rias jau se­nų se­niau­siai nu­sto­ta kal­bė­ti kaip apie tau­tiš­kai są­mo­nin­gus žmo­nes – šiau­ri­nių Ru­si­jos re­gio­nų gy­ven­to­jus.

Ne, jie ne­sie­kia at­sis­kir­ti nuo Ru­si­jos. Ta­čiau dar ne­pa­mir­šo, kas jie to­kie, ir tai mė­gi­na pri­min­ti tiek Mask­vai, tiek ir vi­sam pa­sau­liui. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­lin­ku­si ati­džiai jų klau­sy­tis, bet pa­sa­ky­ti vis dėl­to lei­džia. Tik štai Mask­vą aki­vaiz­džiai er­zi­na net pats šiau­ri­nių re­gio­nų tau­tų eg­zis­ta­vi­mo fak­tas. Ati­tin­ka­mas ir Ru­si­jos val­džios el­ge­sys su šiais žmo­nė­mis.

Pra­ėju­sio mė­ne­sio pa­bai­go­je Niu­jor­ke vy­ko tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta pa­sau­lio se­nų­jų vie­ti­nių tau­tų klau­si­mams, į ją mė­gi­no vyk­ti ir kai ku­rių Ru­si­jos tau­tų at­sto­vai. Mask­vai ta min­tis ne­pa­ti­ko, ir be il­gų kal­bų nu­spręs­ta jų ke­lio­nę „at­šauk­ti“ itin pa­pras­tais ir Ru­si­jai la­bai bū­din­gais me­to­dais. Sa­mių par­la­men­to Ko­los pu­sia­sa­ly­je va­do­vė Va­len­ti­na Sov­ki­na į oro uos­tą bro­vė­si lyg per fron­to li­ni­ją. Jos au­to­mo­bi­lį nuo­lat stab­dė ke­lių ins­pek­to­riai, kas­kart vis rei­ka­lau­da­mi dėl ne­aiš­kių prie­žas­čių pa­teik­ti bū­tent už­sie­nio pa­są. Vie­no pa­ti­kri­ni­mo me­tu ją už­puo­lė kau­kė­ti žmo­nės, ir pa­są par­la­men­to va­do­vei pa­vy­ko iš­sau­go­ti pa­de­dant ją gy­nu­siam vai­ruo­to­jui.

Par­amos ma­žo­sioms Šiau­rės tau­toms cen­tro va­do­vui Ro­dio­nui Su­lian­dzi­gui se­kė­si dar pra­sčiau. Oro uos­te pa­ėmę jo pa­są par­ei­gū­nai gra­ži­no do­ku­men­tą jau be vie­no pus­la­pio. Ta pro­ga vi­suo­me­ni­nin­kui ne tik ne­leis­ta iš­vyk­ti, bet ir iš­kel­ta ad­mi­nis­tra­ci­nė by­la dėl mė­gi­ni­mo ne­tei­sė­tai kirs­ti vals­ty­bės sie­ną. Ki­tą die­ną į kon­fe­ren­ci­ją mė­gi­nu­siai vyk­ti Par­amos ma­žo­sioms Šiau­rės tau­toms cen­tro dar­buo­to­jai Anai Nai­kan­či­nai par­ei­gū­nai „į­tei­kė“ su­kar­py­tą pa­są.

Ma­nau, šių pa­vyz­džių pa­kan­ka par­ody­ti, ką Krem­lius gal­vo­ja apie „ma­žo­sio­mis“ švel­niai va­di­na­mas tau­tas ir jų tei­ses. Pa­sta­ra­sis in­ci­den­tas pri­me­na ir ki­tą Krem­liaus ini­cia­ty­vą. Per­nai Ru­si­jos fe­de­ra­ci­jos Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja mė­gi­no už­da­ry­ti Vie­ti­nių ma­žų­jų tau­tų aso­cia­ci­ją.

Kuo Krem­liui "užk­liu­vo" tau­tos, ku­rios ra­miai ir tai­kin­gai gy­ve­na, ne­kel­da­mos di­des­nio triukš­mo? Juk Ru­si­ja nuo se­no apie jas kal­ba glo­bė­jiš­ku to­nu, ne­va pri­glo­bu­si jas į sa­vo ci­vi­li­za­ci­jos užuo­vė­ją, esą bu­vu­si vos ne vie­nin­te­liu šių tau­tų iš­li­ki­mo ga­ran­tu. (Apie tai, kaip iš tie­sų šios tau­tos du šimt­me­čius ko­vė­si už sa­vo že­mes, pa­kal­bė­si­me ki­tą sy­kį.)

Da­bar "ma­žo­sios" tau­tos truk­do Ru­si­jai „į­si­sa­vin­ti“ Ark­tį, o tiks­liau – ener­gi­jos iš­tek­lius. Tai - lyg ir ne nau­jie­na, nes ener­ge­ti­kos kom­pa­ni­joms vi­sa­me pa­sau­ly­je ne kar­tą truk­dė „a­bo­ri­ge­nai“. Ta­čiau to­kio­se ša­ly­se kaip JAV, Ka­na­da ar Da­ni­ja vers­lo mil­ži­nai jau se­niai pri­vers­ti da­ly­tis pel­nu su vie­tos tau­to­mis ir už­ti­krin­ti joms iš­gy­ve­ni­mo są­ly­gas jų gim­to­sio­se že­mė­se.

Rei­ka­lui esant, Šiau­rės Ame­ri­kos inui­tai ga­li kreip­tis už­ta­ri­mo į ne­vy­riau­sy­bi­nes bei tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, teis­mus ir ga­liau­siai į sa­vo ša­lių vy­riau­sy­bes. Ta­čiau Ru­si­jo­je naf­tos ir du­jų vers­las ir yra vals­ty­bė, ku­ri taip ne­nuils­ta­mai glo­bo­ja ma­žuo­sius dau­gia­tau­tės im­pe­ri­jos bro­lius, kad jų prob­le­mų spren­di­mui im­asi pa­pras­čiau­sių ir grei­čiau­siai įgy­ven­di­na­mų prie­mo­nių. To­kių kaip pri­klau­sy­mą šiai im­pe­ri­jai pa­tvir­ti­nan­čio do­ku­men­to - pa­so - su­kar­py­mas.