V. Landsbergis. Stogų važiavimo metas

delfi.lt 2014-09-08

 

Iš dabartinės Rusijos galima laukti visko, ir sienų apsaugos tikrai nederėtų silpninti.

Kai kurioms piliečių kategorijoms gali būti pavojinga atsidurti Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje arba netoli jos.

Pavyzdys ne tik nūnai iš Estijos arba Vytauto Pociūno likimas, bet ir Rusijos prokurorų nagai, ištiesti į pusantro tūkstančio mūsų žmonių prieš 25 metus ir ypač po Kovo 11-osios pasitraukusių iš priverstinės tarnybos sovietų kariuomenėje.

Sveiku protu tokių kaltinimų nepaaiškinsi, bet gal ir neverta ieškoti to, ko anoje fašistuojančioje šalyje vis mažiau. Tik daugelis klausinėja – kaip ir kuo atsakysim?

Tų jaunuolių likimai – žūtys ir suluošinimai, pagrobimai, neteisėti išvežimai bei įkalinimai – tikriausiai atsispindi SSRS okupacijos žalos sąskaitoje. Žinoma, ir kompensacijos aukų šeimoms.

Jei sąskaitoje liko šio pobūdžio spragų, ji turi būti tuoj ištaisyta. Toks būtų paprastas Lietuvos atsakymas į naują buvusio okupanto įžūlumą.

Nesusitvarkę lauksime bylų ir laisvės kovotojams, kodėl nėjo į Raudonąją armiją, o dar nušovė kokį stribą.

Lygia greta Lietuvos diplomatija galėtų pasiteirauti Vokietijos, ar ta šalis neturi ir neturės pretenzijų dėl Lietuvos jaunuolių, vengusių priverstinės Reicho darbo tarnybos vokiečių okupacijos metais.