Ko­vo vi­du­ry­je, maž­daug tuo me­tu, kai anek­sa­vo Kry­mą, Ru­si­ja sėk­min­gai įvyk­dė dar vie­ną te­ri­to­ri­nį pri­jun­gi­mą - 52 tūkst. kvad­ra­ti­nių ki­lo­me­trų Ochots­ko jū­ros. Ma­no­ma, kad šia­me at­vi­ro van­de­ny­no plo­te gau­su naf­tos ir du­jų. Jung­ti­nių Tau­tų ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no šią jū­ri­nę te­ri­to­ri­ją Ru­si­jos kon­ti­nen­ti­nio šel­fo da­li­mi. Apie tai iš­di­džiai pa­skel­bė Ru­si­jos gam­ti­nių iš­tek­lių ir ap­lin­ko­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Ru­si­ja tei­kė pe­ti­ci­jas 15 me­tų, kol ga­liau­siai pa­sie­kė sa­vo, ir tai jai tik įkve­pian­ti te­ri­to­ri­nių pre­ten­zi­jų Ark­ty­je pra­džia.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je V.Pu­ti­nas pa­svei­ki­no pir­mą naf­tos siun­tą iš liūd­nai pa­gar­sė­ju­sios Pri­raz­lom­no­jės plat­for­mos ir ta pro­ga par­eiš­kė, kad ten iš­gau­na­ma naf­ta pa­dės Mask­vai iš­plės­ti sa­vo da­lį pa­sau­lio ener­ge­ti­kos rin­ko­je. "Gazp­rom Neft", Ru­si­jos du­jų mil­ži­nės "Gazp­rom" pa­da­li­nys, tan­ke­riu pri­sta­tė pir­mus 70 tūkst. to­nų naf­tos iš Pri­raz­lom­no­jės plat­for­mos, esan­čios už 60 km nuo šiau­riau­sių Ru­si­jos kran­tų, o V.Pu­ti­nas iš sa­vo re­zi­den­ci­jos prie Mask­vos vaiz­do ry­šiu krei­pė­si į plat­for­mos dar­bi­nin­kus. "Tai iš es­mės di­de­lio mas­to mi­ne­ra­lų ir naf­tos ga­vy­bos, ku­rios mū­sų ša­lis ėmė­si Ark­ty­je, pra­džia", - sa­kė V.Pu­ti­nas, as­me­niš­kai pri­žiū­rin­tis vi­sus svar­biau­sius Ru­si­jos ener­ge­ti­kos pro­jek­tus. Nuo 2020 me­tų Pri­raz­lom­no­jės plat­for­ma pla­nuo­ja iš­gau­ti po 6 mln. to­nų naf­tos per me­tus.

Iš­gel­bės ekonomiką

Be Ru­si­jos ir JAV, sa­vo sek­to­rius Ark­ty­je tu­ri Ka­na­da, Nor­ve­gi­ja, ir Da­ni­ja (Gren­lan­di­ja). Šios pen­kios ša­lys drau­ge su Is­lan­di­ja, Šve­di­ja ir Suo­mi­ja dir­ba Ark­ties ta­ry­bo­je, ku­ri bu­vo su­kur­ta 1996 me­tais bend­roms Ark­ties prob­le­moms, pir­miau­sia ap­lin­ko­sau­gi­nėms, spręs­ti.

Ru­si­ja, kaip nė vie­na ki­ta šių ša­lių, ver­žia­si į Ark­tį, nes sa­vo eko­no­mi­kos au­gi­mą at­ei­ty­je sie­ja su ten esan­čių ener­ge­ti­nių iš­tek­lių ga­vy­ba. 2009 me­tų JAV ener­ge­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, iš be­veik 60-ies di­de­lių naf­tos ir gam­ti­nių du­jų tel­ki­nių, at­ras­tų Ark­ty­je, 43 yra Ru­si­jo­je, 11 - Ka­na­do­je, 6 - Alias­ko­je ir 1 - Nor­ve­gi­jo­je.

Vi­sa Ru­si­jos eko­no­mi­ka ir fe­de­ra­li­nis biu­dže­tas yra pri­klau­so­mi nuo ener­ge­ti­nių iš­tek­lių ga­vy­bos. Nie­ko ki­to po SSRS žlu­gi­mo Ru­si­ja ne­su­kū­rė ir bet koks jos ener­ge­ti­kos sek­to­riaus silp­nė­ji­mas yra pra­žū­tin­gas vi­sai jos eko­no­mi­kai. Iš­tek­liams Va­ka­rų Si­bi­re sen­kant, vie­nin­te­lis juos pa­keis­ti ga­lin­tis ga­vy­bos re­gio­nas yra Ark­tis. Tik Ark­tis ga­li pa­dė­ti Ru­si­jai iš­lai­ky­ti da­bar­ti­nį naf­tos ir du­jų ga­vy­bos ly­gį. Bet tai bran­gu ir tech­no­lo­giš­kai su­dė­tin­ga. Kaip tik tai ir bu­vo pa­grin­di­nis stab­dys Ru­si­jai im­tis pla­taus mas­to įsi­sa­vi­ni­mo. Dėl tos prie­žas­ties di­džiau­sia Ru­si­jos naf­tos ga­min­to­ja "Ros­neft plė­to­ja ga­vy­bą Ark­ty­je su Va­ka­rų kom­pa­ni­jo­mis "Ex­xon­Mo­bil", "Eni" ir "Sta­toil".

JAV pakrančių apsaugos komanda Arkties vandenyne.

Stei­gia ka­ri­nes bazes

Ka­ri­nių pa­jė­gu­mų plė­to­ji­mas Ark­ty­je yra Ru­si­jos stra­te­gi­nis pri­ori­te­tas. V.Pu­ti­nas pa­ve­dė su­kur­ti ten nuo­la­ti­nę nau­jau­sios kar­tos lai­vų ir po­van­de­ni­nių lai­vų ba­zę, su­stip­rin­ti sie­nų ap­sau­gą, o nuo 2017 me­tų nu­ma­ty­ti vi­sa­ver­tį fi­nan­sa­vi­mą re­gio­no plė­tros prog­ra­mai ir net su­kur­ti nau­ją vals­ty­bi­nį da­ri­nį Ru­si­jos po­li­ti­kos Ark­ty­je rea­li­za­vi­mui. Jis par­ei­ka­la­vo su­stip­rin­ti to­kių ob­jek­tų kaip naf­tos plat­for­mos, kro­vos ter­mi­na­lai, vamz­dy­nai ap­sau­gą.

Ru­si­ja mė­gi­na at­gai­vin­ti re­gio­ne dar so­vie­ti­nių lai­kų ae­rod­ro­mus ir uos­tus, grįž­ta į se­niai ap­leis­tas so­vie­ti­nes ba­zes. Per­nai V.Pu­ti­nas įsa­kė vėl ati­da­ry­ti so­vie­ti­nę ka­ri­nę Ark­ties ba­zę No­vo­si­birs­ko sa­lo­se, ap­leis­tą prieš du de­šimt­me­čius. Ru­si­ja ten pa­siun­tė 10 ka­ro lai­vų ir ke­tu­ris at­omi­nius led­lau­žius. V.Pu­ti­no nu­ro­dy­mu, iki šių me­tų pa­bai­gos Ru­si­jos Ark­ty­je tu­ri bū­ti su­kur­ta nau­ja stra­te­gi­nė ka­ri­nė va­do­vy­bė.

Ark­ties ka­riuo­me­nė Ru­si­jo­je pra­dė­ta kur­ti 2009 me­tais, Ru­si­ja daž­nai ren­gia Ark­ty­je ka­ri­nius mo­ky­mus. Ne­se­niai gru­pė de­san­ti­nin­kų iš­si­lai­pi­no po­lia­ri­nė­je sto­ty­je "Bar­neo" ir vyk­dė mo­ko­mą­ją pa­ieš­kos ir gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją.

Ypa­tin­gus Ru­si­jos in­te­re­sus Ark­ty­je V.Pu­ti­nas pa­aiš­ki­no taip: "Čia su­telk­ti iš es­mės vi­si na­cio­na­li­nio sau­gu­mo as­pek­tai: ka­ri­niai po­li­ti­niai, eko­no­mi­niai, tech­no­lo­gi­niai, eko­lo­gi­niai, iš­tek­lių".

Tai­ka ga­li baigtis

Iki šiol Ru­si­jos ak­ty­vu­mas po­lia­ri­nia­me ra­te bu­vo grin­džia­mas bend­ra­dar­bia­vi­mu su ki­to­mis ša­li­mis. Ta­čiau Kry­mo kri­zė daug ką pa­kei­tė. Bai­mi­na­ma­si, kad Ru­si­ja ims truk­dy­ti Ark­ties ta­ry­bos dar­bui ir aps­kri­tai tai­kiam bend­ra­dar­bia­vi­mui Ark­ty­je. Ga­li at­si­liep­ti ir bun­dan­tis Šve­di­jos bei Suo­mi­jos no­ras sto­ti į NA­TO. Jei taip nu­tik­tų, Ark­ty­je Ru­si­ja at­si­dur­tų NA­TO ap­sup­ty.

Bu­vu­si JAV vals­ty­bės se­kre­to­rė Hil­la­ry Clin­ton par­agi­no Ka­na­dą ir JAV su­kur­ti "vie­nin­gą fron­tą, kaip at­sa­ką ag­re­sy­viam Ru­si­jos ka­ri­nių ba­zių stei­gi­mui Ark­ty­je". Šiai die­nai JAV yra su­stab­džiu­sios anks­čiau pla­nuo­tus bend­rus su Ru­si­ja jū­ri­nius mo­ky­mus re­gio­ne bei įvai­rias ki­tas bend­ra­dar­bia­vi­mo prog­ra­mas.