Rašyba nelietuviškais rašmenimis: kai Rusija stebi

lzinios.lt 2014-05-05

Lie­tu­vos ­len­kų po­li­ti­kai mie­liau ra­šo sa­vo pa­var­des ru­siš­ka nei lie­tu­viš­ka for­ma, tad ar­ as­men­var­džių ra­šy­bos prob­le­ma nė­ra dirb­ti­nai es­ka­luo­ja­ma? Ko­kių geo­po­li­ti­nių pa­vo­jų ­ga­li kil­ti Lie­tu­vai pa­da­rius nuo­lai­dų kal­bos sri­ty­je?  

To­kios min­tys pir­ma­die­nį skam­bė­jo kon­ser­va­to­rių or­ga­ni­zuo­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je dėl lie­tu­vių kal­bos iš­sau­go­ji­mo. Pre­le­gen­tai, ži­no­ma, bu­vo vie­nin­gi: įsta­ty­mo dėl as­men­var­džių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis pri­ėmi­mas yra ne­rei­ka­lin­gas ir at­neš­tų daug ža­los.

V.Stun­dys: nie­kas ne­ga­li kištis

Miša Jakobas. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka.

Pa­gar­ba vals­ty­bei pra­si­de­da nuo jos kal­bos, šil­to­je sa­vo kal­bo­je kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė Vil­niaus Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Mi­ša Ja­ko­bas. Jis, kaip Lie­tu­vos pi­lie­tis, tei­gė la­bai ger­bian­tis ir my­lin­tis šią kal­bą, ku­ria bend­rau­ja. „Ir mo­ky­da­mas vai­kus, ir puo­se­lė­da­mas jų mei­lę tė­vy­nei pra­de­du nuo to, kad jei no­ri pa­siek­ti kar­je­rą, bū­ti­nai tu­ri iš­mok­ti gra­žiai kal­bė­ti. Kai gra­žiai kal­bė­si – gra­žų dar­bą tu­rė­si. Kai gra­žų dar­bą tu­rė­si – gra­žiai ir gy­ven­si. Esu to­le­ran­tiš­kas, ger­biu kiek­vie­ną tau­tą ir tau­te­lę, ku­rio­je gy­ve­na lie­tu­viai. Ma­nau, kad tu­ri­me vi­si su­si­kib­ti ran­ko­mis, sto­vė­ti su­si­ka­bi­nę ir puo­se­lė­ti tą ša­lį, ku­rio­je mes gy­ve­na­me, ir tą vals­ty­bę, ku­rios kal­ba mes bend­rau­ja­me“, – kal­bė­jo M.Ja­ko­bas.

Sei­mo na­rys Va­len­ti­nas Stun­dys at­krei­pė dė­me­sį, kad kon­fe­ren­ci­ja vyks­ta sim­bo­li­niu lai­ku: ge­gu­žės 7-ąją Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­na. Pa­sak par­la­men­ta­ro, skait­me­ni­za­ci­jos am­žiu­je ne tik lie­tu­vių kal­bai ky­la grės­mių, ta­čiau ak­tua­liau­sia te­ma da­bar yra vals­ty­bi­nės kal­bos si­tua­ci­ja ir šiuo me­tu Sei­me re­gis­truo­tas so­cial­de­mo­kra­tų įsta­ty­mas pro­jek­tas dėl as­men­var­džių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis do­ku­men­tuo­se.

Valentinas Stundys. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.

„Neiš­ven­gia­mai tu­rė­jo­me re­gis­truo­ti al­ter­na­ty­vų įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pir­ma­sis pro­jek­tas, iš es­mės siek­da­mas įtei­sin­ti ga­li­my­bę už­sie­nie­čiams ar už už­sie­nie­čių iš­te­kė­ju­sioms mo­te­rims sa­vo pa­var­des as­mens do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti ir ki­tais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, at­ve­ria ga­li­my­bę Lie­tu­vos pi­lie­čiams šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­keis­ti sa­vo pa­var­des as­mens do­ku­men­tuo­se, ir tas kei­ti­mas bū­tų su­si­jęs su vi­sos in­for­ma­ci­nės vals­ty­bės sis­te­mos, vi­sų re­gis­trų pert­var­ka. Įsi­leis­da­mi į sa­vo apy­var­tą ki­tus raš­me­nis su­kur­tu­me ypa­tin­gą pre­ce­den­tą, kai lie­tu­viš­ka abė­cė­lė, su­si­for­ma­vu­si per šimt­me­čius, pa­tir­tų ne­iš­ven­gia­mą po­vei­kį, – kal­bė­jo V.Stun­dys. – Eu­ro­pos tei­si­nės ins­ti­tu­ci­jos – Eu­ro­pos Są­jun­gos Tei­sin­gu­mo Teis­mas ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas – yra aiš­kiai pa­sa­kę, kad as­men­var­džių ra­šy­ba yra na­cio­na­li­nės tei­sės ob­jek­tas ir nie­kas ki­tas ne­ga­li kiš­tis“.

L.Kas­čiū­nas: pa­gal­vo­ki­me apie kaimynus

Pra­ėju­sią sa­vai­tę vie­nas iš mi­nė­to įsta­ty­mo pro­jek­to au­to­rių Ge­di­mi­nas Kir­ki­las in­ter­viu sa­kė, kad to­kia as­men­var­džių ra­šy­ba yra įtvir­tin­ta dvi­ša­lės Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bių 1994 me­tų su­tar­ty­je, tei­gė V.Stun­dys. „Ar­ba ko­le­ga ne­skai­tė tos su­tar­ties, ar­ba skai­tė ne vi­sai tai, kas ten par­ašy­ta. Šio­je su­tar­ty­je par­ašy­ta tai, kaip mes da­bar ir lei­džia­me as­men­var­džių ra­šy­bą Lie­tu­vo­je – ra­šy­ti pa­gal skam­be­sį. Ly­giai tą pa­tį siū­lo ir tarp­tau­ti­nė tei­sė: tau­ti­nės ma­žu­mos at­sto­vo pa­var­dę ga­li­ma ra­šy­ti pa­gal skam­be­sį na­cio­na­li­ne vals­ty­bės abė­cė­le“, – sa­kė V.Stun­dys.

Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro ana­li­ti­kas po­li­to­lo­gas dak­ta­ras Lau­ry­nas Kas­čiū­nas tei­gė, kad Lie­tu­vos po­li­ti­kų tei­gi­niai daž­nai bū­na ati­to­lę nuo ti­kro­vės. Šian­die­ni­nis Lie­tu­vos tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, po­li­to­lo­go tei­gi­mu, vi­siš­kai ne­prieš­ta­rau­ja tarp­tau­ti­niams su­tar­tims, stan­dar­tams ir jo­kiems dvi­ša­liams su­si­ta­ri­mams. „Pa­gal 1994 me­tų su­tar­tį esa­me įsi­pa­rei­go­ję ra­šy­ti pa­gal skam­be­sį. Aki­vaiz­du, kad da­bar taip ir yra“, – ko­men­ta­vo L.Kas­čiū­nas.

Laurynas Kasčiūnas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka.

Taip pat, anot po­li­to­lo­go, kal­ba­ma, jog „Len­ki­jo­je tai su­da­ry­tos są­ly­gos taip da­ry­ti“, bet so­cial­de­mo­kra­tų siū­lo­ma­me pro­jek­te nu­ma­to­mas ne tik įra­šas pa­se, bet ir re­gis­trų sis­te­mos kei­ti­mas.

L.Kas­čiū­no įsi­ti­ki­ni­mu, da­bar­ti­niu me­tu šis klau­si­mas itin ak­tua­lus ir dėl Ru­si­jos pro­pa­guo­ja­mos tė­vy­nai­nių kon­cep­ci­jos. „Ru­si­ja la­bai ste­bi, kas vyks­ta Bal­ti­jos ša­ly­se šiais klau­si­mais. Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te svei­kiau mąs­tan­čio Lat­vi­jos po­li­ti­ko apie tai, ką jis gal­vo­tų apie to­kį pri­ėmi­mą Lie­tu­vo­je, jis iš kar­to pa­sa­ky­tų, kad ki­tą die­ną Ru­si­ja pa­si­bels į Lat­vi­jos du­ris ir pa­sa­kys: da­ry­ki­te taip, kaip pa­da­rė lie­tu­viai. Tu­rė­ki­me gal­vo­je geo­po­li­ti­nį kon­teks­tą, pa­gal­vo­ki­me apie sa­vo kai­my­nus“, – aiš­ki­no po­li­to­lo­gas.

L.Kas­čiū­nas, kal­bė­da­mas apie ga­li­mą klau­si­mo po­vei­kį san­ty­kiams su Len­ki­ja, sa­kė tarp­tau­ti­nių san­ty­kių is­to­ri­jo­je nė­ra ma­tęs pa­vyz­džio, kad stra­te­gi­nė par­tne­rys­tė bū­tų pri­klau­siu­si nuo as­men­var­džių ir vie­to­var­džių: ją le­mia sau­gu­mo samp­ra­ta, už­sie­nio po­li­ti­kos mo­de­lis.

Įžvel­gia provokavimą

Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jai, po­li­to­lo­go L.Kas­čiū­no ver­ti­ni­mu, bet ko­kia įsta­ty­mo pro­jek­to baig­tis reikš nau­jų rei­ka­la­vi­mų at­si­ra­di­mą: „Tai dik­tuo­ja pa­čios Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos funk­cio­na­vi­mą, tai yra jos po­li­ti­nė pri­gim­tis. Pa­žiū­rė­ki­me, kas aps­kri­tai vyks­ta Eu­ro­po­je. Len­kai la­bai ge­rai žiū­ri į tai, kas vyks­ta Veng­ri­jo­je, o ji tu­ri la­bai stip­rias tau­ti­nes bend­ri­jas, jų par­ti­jas, ten yra ir as­men­var­džiai, vie­to­var­džiai, da­bar kal­ba­ma apie an­trą vals­ty­bi­nę kal­bą. Tai­gi ar mes pa­si­ruo­šę kaž­kur šio­je vie­to­je brauk­ti brūkš­nį? Kol kas to ne­gir­dė­jo­me. Kol kas tai tik vi­sa ko pra­džia“.

Ga­liau­siai, L.Kas­čiū­no įsi­ti­ki­ni­mu, Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos ir V.To­ma­ševs­kio veik­lo­je „ru­siš­kas veiks­nys“ esąs aki­vaiz­dus, ypač pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų, vie­ni­jan­tis su Ru­sų al­jan­su.

Eu­ro­par­la­men­ta­ras Al­gir­das Sau­dar­gas kon­fe­ren­ci­jo­je mi­nė­jo, jog pa­čios as­men­var­džių ra­šy­bos te­mos pa­tei­ki­mas vie­šu­mo­je jam at­ro­do po­li­ti­ne pra­sme ydin­gas. Pa­sak jo, iš­ei­viai iš Lie­tu­vos la­bai grei­tai nu­tau­tė­ja, kal­ban­čių­jų lie­tu­vių kal­ba yra ne­daug, tad kal­bos sis­te­ma ne­tu­ri bū­ti ar­do­ma, su ja tu­ri bū­ti el­gia­ma­si at­sar­giai ir su­bti­liai – ypač skait­me­ni­za­ci­jos am­žiu­je.

Algirdas Saudargas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka.

„Šios konf­lik­ti­nės, po­li­ti­zuo­ja­mos te­mos nu­krei­pia dė­me­sį nuo daug rim­tes­nių prob­le­mų, pa­vyz­džiui, skait­me­ni­za­ci­jos. O vi­sa tai, ką mes šiuo me­tu ma­to­me, yra vie­nos po­li­ti­nės jė­gos – Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos – tos pa­čios te­ma­ti­kos (es­ka­la­vi­mas – aut.). Po­li­ti­kai tu­ri su­si­vok­ti. Ma­no ko­le­ga, ti­kiuo­si – bu­vęs ko­le­ga Eu­ro­pos Par­la­men­te (Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis – aut.) kiek­vie­nu sa­vo pa­si­sa­ky­mu iš tri­bū­nos šmei­žia Lie­tu­vą. Kai šie da­ly­kai su­si­pai­nio­ja, pir­miau­siai ken­čia po­li­ti­ka, san­ty­kiai su kai­my­nai, mū­sų gim­to­ji kal­ba, ma­nau, ir len­kų kal­ba – ge­riau jie puo­se­lė­tų sa­vo at­ski­rą dia­lek­tą, ku­riuo kal­ba, pa­vyz­džiui, Ry­tų Lie­tu­vo­je“, – sa­vo po­žiū­rį dės­tė A.Sau­dar­gas.

Tuo tar­pu „Vil­ni­jos“ drau­gi­jos pir­mi­nin­kas pro­fe­so­rius Ka­zi­mie­ras Garš­va pa­brė­žė, jog ne­at­me­tus so­cial­de­mo­kra­tų siū­lo­mo įsta­ty­mo pro­jek­to kil­tų daug prob­le­mų, juo la­biau, kad po to bus tei­kia­mas Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mas. Jo tei­gi­mu, len­kai no­ri ge­riau ra­šy­ti pa­var­des ru­siš­ka for­ma, pa­vyz­džiui, „To­ma­ševs­kij“, bet jo­kiu bū­du ne lie­tu­viš­ka „To­ma­ševs­kis“. „Jiems te­rei­kia „j“ rai­dę nu­mes­ti, ir bus len­kiš­ka for­ma, – įsi­ti­ki­nęs K.Garš­va. – Rei­kė­tų dau­giau in­for­ma­ci­jos, nes dau­ge­lis gy­ven­to­jų ne­sup­ran­ta, ir, de­ja, Ge­di­mi­nas Kir­ki­las taip pat ne tik ne­sup­ran­ta, bet ir klai­di­na. Ga­lė­tų bū­ti ir vi­sų tau­ti­nių bend­ri­jų apk­lau­sa su­reng­ta“.

Pro­fe­so­rius ak­cen­ta­vo, kad ti­krai ne vi­si apk­laus­tie­ji no­rė­tų mi­ni­mų nau­jo­vių, nes rei­kė­tų pa­pil­do­mai mo­ky­tis, mat kal­ba­ma ne apie ke­lias, o apie 150 rai­džių. „Tuo­met pra­si­dės konf­lik­tai, nes ir jūs ne­pers­kai­ty­si­te, pa­var­dė bus iš­krai­py­ta, dar­buo­to­jai ne­mo­kės už­ra­šy­ti. Len­kiš­kų yra 10 rai­džių, lat­viš­kų 8, vo­kie­čių, pra­ncū­zų, su apos­tro­fais... Ži­no­ma, Eu­ro­pos Są­jun­go­je nie­kas ir ne­ra­šo taip. Pa­vyz­džiui, jei­gu plau­kia Rū­ta Mei­lu­ty­tė, ra­šo Ru­ta Mei­lu­ty­te. Be­je, Len­ki­jo­je – taip pat“, – sa­kė K.Garš­va. Pa­si­nau­do­da­mas pro­ga, pro­fe­so­rius pri­mi­nė, kad an­tra­die­nį 12 va­lan­dą prie Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos or­ga­ni­zuo­ja­mas mi­tin­gas dėl kal­bos iš­sau­go­ji­mo. Pro­fe­so­riaus ma­ny­mu, G.Kir­ki­las yra pa­skai­čia­vęs, kad ga­li su­rink­ti bal­sų dau­gu­mą spren­džiant dėl įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo, o Sei­mo frak­ci­jos esą ne­la­bai do­mi­si šiuo klau­si­mu.