Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pers­pė­jo, kad Lie­tu­vo­je esa­ma po­li­ti­kų, ku­riems įta­ką gal­būt da­ro Ru­si­ja. Ša­lies va­do­vė įvar­di­jo Dar­bo par­ti­jos (DP) ly­de­rius. Ta­čiau opo­zi­ci­jos akys kryp­ta ir į Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) ly­de­rį Val­de­ma­rą To­ma­ševs­kį, ku­rio pa­sa­ky­mai ir veiks­mai ne­re­tai su­ke­lia nuo­sta­bą.

Me­tė įta­ri­mų šešėlį

D.Gry­baus­kai­tė par­eiš­kė tu­rin­ti ži­nių, kad val­dan­čio­sios DP va­do­vams ga­li da­ry­ti įta­ką Krem­lius. To­dėl ji tei­gė ne­kvie­sian­ti jų, kai bus spren­džia­mi su gy­ny­ba su­si­ję klau­si­mai. „Kai spren­džia­mi Lie­tu­vos, taip pat ir NA­TO ap­gy­ni­mo klau­si­mai, DP kan­di­da­tų ir ypač va­do­vų kvies­ti ne­ga­lė­siu. La­bai aiš­kiai no­riu par­eikš­ti žmo­nėms: Lie­tu­vos ir NA­TO ša­lių gy­ny­ba ne­bus šios par­ti­jos in­te­re­sų ra­te“, - pa­žy­mė­jo pre­zi­den­tė.

Idė­ji­nis „dar­bie­čių“ ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas at­sa­kė, kad vals­ty­bės va­do­vės in­for­ma­ci­ja tu­ri bū­ti ne­del­siant iš­siaiš­kin­ta. „Tu­ri fak­tai bū­ti pa­dė­ti ant sta­lo ir įro­dy­ta. Iš ti­krų­jų, jei­gu taip yra, ta­da vi­sa DP va­do­vy­bė tu­ri bū­ti pa­ša­lin­ta iš tų par­ei­gų, o gal­būt ir iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos, o jei­gu ne – tu­ri at­sa­ky­ti už to­kius žo­džius ir už šmeiž­tą“, - tei­gė jis.

Gra­si­na ne­ma­lo­nu­mais prezidentei

Po prezidentės pareiškimų Darbo partija reikalauja įrodymų. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

DP va­do­vė, Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė pre­zi­den­tės žo­džius įver­ti­no kaip ab­sur­diš­kus. „Tai, ką iš­gir­dau iš pre­zi­den­tės lū­pų, yra že­miau­sio ly­gio po­li­ti­ka­vi­mas. Juk la­bai ge­rai ži­no­me, kad šio­je rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je ją re­mia de­ši­nie­ji, o šmeiž­to sklei­di­mas ir prieš­ų kū­ri­mas vi­sa­da bu­vo jų pa­grin­di­nė prie­mo­nė sa­vo elek­to­ra­tui mo­bi­li­zuo­ti. Tai sėk­min­gai ir da­ro ša­lies va­do­vė. Ta­čiau šį kar­tą ji per­žen­gė vi­sas ri­bas“, - pik­ti­no­si L.Grau­ži­nie­nė. Ji pri­dū­rė, kad D.Gry­baus­kai­tė tu­ri pa­teik­ti jos žo­džius pa­tvir­ti­nan­čius fak­tus, prieš­in­gu at­ve­ju de­rė­tų pa­neig­ti ir at­sip­ra­šy­ti. Ki­taip Sei­me esą bus ini­ci­juo­ja­ma ko­mi­si­ja dėl pre­zi­den­tės įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo.

Vy­riau­sy­bės va­do­vo, So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP) ly­de­rio Al­gir­do But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, iš pre­zi­den­tės lū­pų nu­skam­bė­ju­si in­for­ma­ci­ja dėl ga­li­mos Ru­si­jos įta­kos val­dan­čio­sios DP va­do­vams pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­be ne­pri­de­da. „Ta in­for­ma­ci­ja spar­čiai sklei­džia­ma, ją grei­tai gau­na ki­tos ša­lys“, – ko­men­tuo­da­mas D.Gry­baus­kai­tės par­eiš­ki­mą sa­kė prem­je­ras. Jo ma­ny­mu, jei­gu yra ži­nių dėl Krem­liaus įta­kos „dar­bie­čiams“, ši in­for­ma­ci­ja tu­ri bū­ti ži­no­ma ša­lies va­do­vams. Vy­riau­sy­bės va­do­vas sa­kė, kad pre­zi­den­tės pa­skelb­to par­eiš­ki­mo ti­kru­mą rei­kia iš­siaiš­kin­ti. Ta­čiau jis ne­pri­ta­rė Sei­mo ko­mi­si­jos kū­ri­mui, kaip siū­lė par­la­men­to va­do­vė DP pir­mi­nin­kė L.Grau­ži­nie­nė.

„Ma­nau, kad rei­kė­tų grei­čiau iš­siaiš­kin­ti, ar yra to­kių ži­nių. Jei­gu ko­mi­si­ja pra­dės dar­bą, vi­sas pro­ce­sas la­bai už­truks“, – kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Prem­je­ras pri­si­pa­ži­no ne­at­me­tan­tis ga­li­my­bės, kad toks griež­tas pre­zi­den­tės par­eiš­ki­mas yra sie­ti­nas su pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. „Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją vi­sa­da at­si­ran­da dau­giau in­for­ma­ci­jos, ku­ri iš­reiš­kia­ma tam ti­krų kan­di­da­tų”, - pa­žy­mė­jo jis.

Prieš­ų ieš­ko­ma ne ten

Šio­mis die­no­mis kai ku­riuos po­li­ti­kus nu­sis­te­bė­ti pri­ver­tė ir V.To­ma­ševs­kio pa­sa­ky­mai, kai jis kri­ti­ka­vo nau­ją pro­va­ka­rie­tiš­ką Ukrai­nos vy­riau­sy­bę, re­mia­mą Lie­tu­vos ir Va­ka­rų ša­lių. Pa­sak eu­ro­par­la­men­ta­ro, ji ne­tin­ka­mai el­gia­si tau­ti­nių ma­žu­mų at­žvil­giu, o kai ku­rie Mai­da­no ly­de­riai lai­ko­si na­cio­na­lis­ti­nės po­zi­ci­jos. „Man ne­priim­ti­nas ka­ri­nės jė­gos nau­do­ji­mas iš bet ko­kios pu­sės, juo­lab iš už­sie­nio. Ta­čiau ne­ga­liu pri­tar­ti ir veiks­mams nau­jos val­džios, ku­rios pir­mas žings­nis bu­vo tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo pa­nai­ki­ni­mas“, - aiš­ki­no V.To­ma­ševs­kis.

V.To­ma­ševs­kis lai­ko­si po­zi­ci­jos, la­bai pa­na­šios į ofi­cia­lio­sios Mask­vos. „Ne­su re­vo­liu­ci­jų ša­li­nin­kas. Ma­nau, kad pre­zi­den­tai į val­džią tu­rė­tų bū­ti ren­ka­mi prie bal­sa­vi­mo ur­nų, o ne mi­tin­guo­se, tuo la­biau to­kiuo­se, ku­riuo­se lie­ja­si krau­jas – kaip bu­vo Mai­da­ne“, - tvir­ti­no jis.

Taip pat V.To­ma­ševs­kis pri­dū­rė, kad jam ne­priim­ti­na, jog vie­nas Mai­da­no ly­de­rių, „Lais­vės“ par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ole­has Tiah­ny­bo­kas va­do­vau­ja­si „an­ti­len­kiš­ka, an­ti­ru­siš­ka ir an­ti­se­mi­ti­ne“ Ste­pa­no Ban­de­ros ideo­lo­gi­ja. Ko­men­tuo­da­mas šiuos sa­vo pa­sa­ky­mus V.To­ma­ševs­kis sa­kė, kad tie­siog iš­reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę. „Ką aš blo­go pa­sa­kiau? Kad rei­kia ne per re­vo­liu­ci­jas, o prie bal­sa­vi­mo ur­nų rink­ti val­džią, – ar tai blo­gai? Ar tai ne tie­sa?“ - ste­bė­jo­si jis.

Opo­zi­ci­jos kal­bas dėl ga­li­mų jo ry­šių su Krem­liu­mi V.To­ma­ševs­kis ver­ti­na kaip puo­li­mą. Jis ti­ki­no to­kių san­ty­kių ne­pa­lai­kan­tis. LLRA ly­de­ris ma­no, kad po­li­ti­niai opo­nen­tai prieš­ų ieš­ko ne ten, kur rei­kia. „Ma­nau, kad tai opo­zi­ci­jos im­po­ten­ci­ja. Jie ne­tu­ri jo­kių idė­jų, jų dar­bo re­zul­ta­tai la­bai pra­sti. Ta­da ir už­sii­ma to­kiais da­ly­kais, kad at­kreip­tų į sa­ve dė­me­sį“, - įsi­ti­ki­nęs jis.

Ke­lia sumaištį

E.Masiulio nuomone, šmeižiamosios V.Tomaševskio akcijos Europos Parlamente liudija, kad jis kenkia šaliai, kurioje užaugo. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pa­sak Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­rio Eli­gi­jaus Ma­siu­lio, šmei­žia­mo­sios V.To­ma­ševs­kio ak­ci­jos Eu­ro­pos Par­la­men­te liu­di­ja, kad jis ken­kia tai ša­liai, ku­rio­je užau­go ir šian­dien pa­sie­kė to­kių aukš­tu­mų. “Ga­li­ma spė­ti, kad toks se­pa­ra­tis­ti­nis jo el­ge­sys ga­li bū­ti ins­pi­ruo­tas. Tam pa­grin­dą duo­da da­bar­ti­nė V.To­ma­ševs­kio po­zi­ci­ja Ukrai­nos at­žvil­giu, nes ji la­biau links­ta į ru­siš­ką pro­pa­gan­dą nei į aiš­kią va­ka­rie­tiš­ką Len­ki­jos po­zi­ci­ją”, - LŽ sa­kė E.Ma­siu­lis. Jis ma­no, kad pre­zi­den­tės įta­ri­mai dėl DP taip pat ne be pa­grin­do.

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko li­be­ra­lo Pe­tro Auš­tre­vi­čiaus tei­gi­mu, prieš da­rant api­bend­ri­ni­mus dėl DP ir LLRA pir­miau­sia rei­kė­tų su­lauk­ti spe­cia­lių­jų tar­ny­bų in­for­ma­ci­jos, ku­ri tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti me­ta­mus šioms par­ti­joms įta­ri­mus. “Ta­čiau tai, ką gir­di­me vie­šo­jo­je erd­vė­je, pa­sa­ky­mai, iš­krin­tan­tys iš bend­ro­jo Lie­tu­vos in­te­re­sų kon­teks­to, ti­krai daž­nai ke­lia nuo­sta­bą, ko­dėl po­li­ti­kai taip kal­ba”, - LŽ sa­kė P.Auš­tre­vi­čius. Pa­sak jo, to­kios kal­bos ke­lia vi­suo­me­nės su­maiš­tį. “Ta­čiau esant to­kiai įtam­pai pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė, ku­ri va­do­vau­ja­si de­mo­kra­ti­niais pri­nci­pais, tu­ri su­si­telk­ti ir ras­ti bend­rą var­dik­lį, ma­ty­ti tą prieš­ą, ku­ris iš tie­sų gra­si­na, o ne ieš­ko­ti prieš­ų tar­pu­sa­vy­je. Tai silp­ni­na mū­sų po­zi­ci­jas”, - įsi­ti­ki­nęs Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Ne­drįs­ta kritikuoti

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ma įsi­ti­ki­nęs, kad Krem­lius vi­saip sten­gia­si įtvir­tin­ti sa­vo įta­ką mū­sų ša­lies po­li­ti­nė­se vir­šū­nė­se. Kon­ser­va­to­rius pa­žy­mi, kad Ru­si­jos in­te­re­sų at­sto­va­vi­mas mū­sų po­li­ti­ko­je pa­si­reiš­kia tuo, kad kai ku­rių par­ti­jų ly­de­riai, at­sto­vai nie­ka­da ne­drįs­ta kri­tiš­kai kal­bė­ti apie ofi­cia­lio­sios Mask­vos veiks­mus, ne­igia­mai ver­ti­na­mus pa­sau­ly­je. Esą ma­ty­ti, kad jie Ru­si­jos at­žvil­giu ne­ga­li elg­tis pri­nci­pin­gai.

J.Raz­ma spė­jo, kad įta­ka mū­sų po­li­ti­kams ga­li bū­ti da­ro­ma per jų pri­va­čius vers­lo in­te­re­sus, gal­būt tam ti­krą sle­pia­mą as­me­ni­nę in­for­ma­ci­ją. „Pa­ga­liau ga­li bū­ti, kad kon­kre­ti įta­ka ne­da­ro­ma.Ta­čiau pats po­li­ti­kas, tu­rin­tis vers­lo in­te­re­sų, ga­li jau bū­ti pa­da­ręs iš­va­dą, jog tu­ri bū­ti la­bai nuo­lan­kus ir taip pel­ny­ti sėk­mės pers­pek­ty­vą sa­vo vers­lui“, - svars­tė par­la­men­ta­ras.

Pa­vo­jin­ga įtaka

J.Raz­ma ap­gai­les­ta­vo, kad ne­su­kur­ta tei­sės me­cha­niz­mų ir nie­kaip ne­rea­guo­ja­ma į vie­šu­mą pra­sisk­ver­bu­sią in­for­ma­ci­ją dėl Krem­liaus įta­kos tam ti­kroms par­ti­joms ar jų ly­de­riams. „To­kia pa­dė­tis yra dvip­ras­miš­ka. Ne­gir­dė­jau, kad, pa­vyz­džiui, V.To­ma­ševs­kis bū­tų krei­pę­sis į ko­kias nors tei­si­nes ins­ti­tu­ci­jas, kad pa­neig­tų jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus dėl vy­ki­mo į Krem­lių. Kai to­kia įtemp­ta si­tua­ci­ja dėl ag­re­si­jos Kry­me, Ru­si­jos įta­ka mū­sų po­li­ti­kams tu­ri ypač svar­bią reikš­mę. To­dėl da­bar yra ge­ra pro­ga tuos da­ly­kus tiks­liau iš­siaiš­kin­ti“, - pa­žy­mė­jo kon­ser­va­to­rius.

J.Razma: "Jeigu politikų, kuriems daroma užsienio šalių įtaka, atsiranda labai daug arba svarbiuose postuose, apskritai galime nepajėgti priimti reikiamų sprendimų.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Už­sie­nio ša­lių įta­ka po­li­ti­kams yra la­bai pa­vo­jin­ga. „Kai mums ten­ka da­ry­ti ko­kius nors spren­di­mus, su­si­ju­sius su la­bai svar­biais Ru­si­jos in­te­re­sais, ar ga­li­me ti­kė­tis, kad nuo jos įta­kos pri­klau­san­tys po­li­ti­kai elg­sis pri­nci­pin­gai, pa­gal mū­sų ša­lies in­te­re­sus? Jei­gu po­li­ti­kų, ku­riems da­ro­ma įta­ka, at­si­ran­da la­bai daug ar­ba svar­biuo­se pos­tuo­se, aps­kri­tai ga­li­me ne­pa­jėg­ti pri­im­ti rei­kia­mų spren­di­mų“, - sa­kė J.Raz­ma.

Sie­kiant ap­si­sau­go­ti nuo pa­na­šios įta­kos, anot J.Raz­mos, yra vie­na iš­ei­tis – pri­im­ti rei­kia­mus spren­di­mus, kad įta­ri­mus ke­lian­čių par­ti­jų at­sto­vų ne­bū­tų svar­biuo­se pos­tuo­se. Pa­keis­ti rin­kė­jų, ku­rie iš­rin­ko tam ti­krus po­li­ti­kus į Sei­mą, va­lią yra su­dė­tin­ga. Ta­čiau tai esą ne­ver­čia su to­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis su­da­ry­ti val­dan­čių­jų koa­li­ci­jų, siū­ly­ti jiems svar­bių pos­tų. „Į šiuos klau­si­mus pir­miau­sia tu­ri at­sa­ky­ti so­cial­de­mo­kra­tai, nes jų ap­sisp­ren­di­mas lė­mė, kad, de­ja, yra ki­taip, nei, ma­no ma­ny­mu, tu­rė­tų bū­ti, ypač kai to­kia įtemp­ta tarp­tau­ti­nė pa­dė­tis“, - aiš­ki­no po­li­ti­kas.

Įta­ri­mų šlei­fas

Pa­sak po­li­to­lo­go To­mo Ja­ne­liū­no, šių dvie­jų par­ti­jų at­sto­vų kal­bos “daž­nai yra pa­trauk­les­nės ir par­an­kes­nės Ru­si­jos po­zi­ci­jai nei Lie­tu­vos in­te­re­sams, tai vie­šai pa­ste­bė­ta ne vie­ną kar­tą”. “Ta­čiau jei yra rim­tes­nių kal­ti­ni­mų, bū­ti­ni ir rim­tes­ni pa­tvir­ti­ni­mai”, - LŽ tvir­ti­no pa­šne­ko­vas. Jo nuo­mo­ne, pre­zi­den­tės mes­tų įta­ri­mų ty­ri­mas ne­bus re­zul­ta­ty­vus – “baig­sis nie­kuo”. “Aiš­ku, ga­li bū­ti daug pa­si­pik­ti­ni­mo, bet ne­ti­kiu, kad bū­tų vyk­do­mi ko­kie nors rim­ti ty­ri­mai. Tai da­ry­ti ga­li­ma ir be vie­šų kal­bų”, - pa­žy­mė­jo T.Ja­ne­liū­nas. Pre­zi­den­tės žo­džių, jo ma­ny­mu, ne­rei­kė­tų sie­ti su rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. “Man re­gis, čia dau­giau vie­šų­jų ry­šių po­žiū­riu ne­tiks­lus pa­sa­ky­mas, net ne­la­bai tei­kiant reikš­mės, ko­kių pa­sek­mių ga­li su­kel­ti vie­nas ar ki­tas žo­dis”, - sa­kė pa­šne­ko­vas. Jis ne­ma­no, kad po pre­zi­den­to rin­ki­mų val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­dė­tis ga­li iš es­mės keis­tis. “Ma­tant da­bar­ti­nį Sei­mą su­dė­tin­ga kal­bė­ti apie ko­kią nors nau­ją dau­gu­mą”, - tei­gė jis. Anot T.Ja­ne­liū­no, iš­si­vers­ti be LLRA bū­tų įma­no­ma, o be DP – tik vie­nin­te­liu at­ve­ju: jei­gu so­cial­de­mo­kra­tai su kon­ser­va­to­riais ir li­be­ra­lais su­da­ry­tų "vai­vo­rykš­tės" koa­li­ci­ją.

Lau­kia permainos

Po­li­to­lo­gės Li­di­jos Ša­ba­je­vai­tės nuo­mo­ne, pa­sta­ro­jo me­to ne­su­sip­ra­ti­mai dėl koa­li­ci­jos par­tne­rių į ne­pa­vy­dė­ti­ną pa­dė­tį įstū­mė di­džiau­sią val­dan­čią­ją jė­gą - LSDP. „Ne­ži­nau, kiek il­gai so­cial­de­mo­kra­tai leis men­kin­ti sa­vo au­to­ri­te­tą. Tu­rint to­kius koa­li­ci­jos par­tne­rius, jis ti­krai ne­di­dė­ja“, - LŽ sa­kė pa­šne­ko­vė. Ji prog­no­za­vo, kad po pre­zi­den­to rin­ki­mų koa­li­ci­jos su­dė­tis ga­li keis­tis. Pa­klaus­ta, ko­kių pa­si­rin­ki­mo va­rian­tų, jei­gu at­si­sa­ky­tų „dar­bie­čių“ ir LLRA drau­gi­jos, tu­rė­tų LSDP, L.Ša­ba­je­vai­tė tei­gė, kad „part­ne­rių su­ras­ti vi­sa­da ga­li­ma“. „Net ir ta­rian­tis su opo­zi­ci­ja ga­li­ma su­da­ry­ti va­di­na­mą­ją ma­žu­mos Vy­riau­sy­bę“, - tvir­ti­no po­li­to­lo­gė. Kal­bė­da­ma apie pre­zi­den­tės par­eiš­ki­mus pa­šne­ko­vė pri­pa­ži­no, kad kai ku­rie eko­no­mi­niai bei tau­ti­niai DP ry­šiai „ke­lia daug min­čių“. „Bet kal­tin­ti vi­sus DP na­rius pro­ru­siš­ka po­zi­ci­ja yra ne­tei­sin­ga. Rei­kė­tų la­bai aiš­kiai įvar­dy­ti as­me­nis, tu­rin­čius di­džiau­sią įta­ką par­ti­jo­je“, - aiš­ki­no L.Ša­ba­je­vai­tė. Keis­tas LLRA va­do­vų kal­bas po­li­to­lo­gė pir­miau­sia sie­jo su no­ru iš­lik­ti po­li­ti­ko­je ir val­džio­je. „Ne­pa­mirš­ki­me, kad Krem­liaus pa­žiū­ris į Len­ki­ją - ir­gi ne pats švel­niau­sias. Ša­lia di­džiau­sių „nu­si­dė­jė­lių“ kaip Lie­tu­va Ru­si­ja įvar­di­jo ir Len­ki­ją“, - pri­mi­nė po­li­to­lo­gė.