Kodėl aš renkuosi Europos Sąjungą

lzinios.lt 2014-02-21

Keis­ta, ta­čiau pra­ėjus 23 me­tams nuo Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Lie­tu­vo­je kai kam ky­la klau­si­mas, ką rink­tis – Ry­tus ar Va­ka­rus? Lyg pa­mirš­ta, kad mū­sų vals­ty­bė jau du kar­tus aiš­kiai pa­si­rin­ko – per 1991 me­tais vy­ku­sį re­fe­ren­du­mą dėl Ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo ir per 2003-ių­jų re­fe­ren­du­mą, kai bu­vo bal­suo­ja­ma dėl sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES). 

Per pir­mą­jį re­fe­ren­du­mą iš­trūk­ti iš so­vie­tų ka­lė­ji­mo va­lią iš tuo­met 2,2 mln. bal­so tei­sę tu­rin­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių par­eiš­kė net 90,5 pro­cen­to. Per an­trą­jį re­fe­ren­du­mą ES en­tu­zias­tų bu­vo ma­žiau - 63,37 proc. vi­sų rin­ki­muo­se da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų. Tuoj bus de­šimt­me­tis, kai esa­me an­tros pa­gal ga­lin­gu­mą pa­sau­ly­je eko­no­mi­kos – ES – šei­mos na­riai. Mū­sų su­ve­re­ni­te­tą gi­na ga­lin­giau­sias pla­ne­to­je Šiau­rės At­lan­to ka­ri­nis al­jan­sas NA­TO. Ta­čiau vi­suo­me­nė­je vėl su­stip­rė­jo abe­jo­nės, ar mes tei­sin­gai pa­si­rin­ko­me. Gal­būt pa­si­rin­kę Ry­tus, kon­kre­čiai - Ru­si­ją, gy­ven­tu­me ge­riau? Juk vis dar gy­vos le­gen­dos, kad so­viet­me­čiu esą už­tek­da­vo nu­vež­ti į Mask­vą ko­kiam nors funk­cio­nie­riui deš­rų ar kum­pių, ir ne­tru­kus mai­nais į Lie­tu­vą bū­da­vo pra­de­da­mi pum­puo­ti mi­li­jar­dai. Esą iš jų bu­vo ir tie­sia­mi ke­liai, ir sta­to­mos mo­kyk­los bei li­go­ni­nės, ir me­lio­ruo­ja­mi pla­tūs „kol­cho­zų“ lau­kai.

Bu­vo lai­kas, kai no­rė­jau at­sek­ti, iš kur ki­lo to­kios kal­bos. Ak­ty­viai ieš­ko­jau kon­kre­čių liu­di­ji­mų. Ta­čiau jų taip ir ne­ra­dau. To­dėl ma­nau, kad tai yra gra­ži liau­dies le­gen­da, gal­būt net kie­no nors spe­cia­liai su­kur­ta. Ma­ža to, pa­da­riau iš­va­dą, kad į Lie­tu­vą ir ki­tas Bal­ti­jos ša­lis Mask­vos mi­li­jar­dai bu­vo pum­puo­ja­mi ne dėl mū­sų deš­rų ar kum­pių, o dėl to, kad čia gy­ve­no darbš­tūs, par­ei­gin­gi, iš­ra­din­gi ir, kaip da­bar sa­ko­ma, at­vi­ri nau­jo­vėms žmo­nės. Be to, di­džio­ji da­lis mū­sų ša­lį pa­siek­da­vu­sių mi­li­jar­dų te­ko va­di­na­mo­sioms „paš­to dė­žu­tėms“, dir­bu­sioms dėl ka­ri­nės So­vie­tų Są­jun­gos ga­lios. Tų ga­myk­lų ter­ša­lai mus nuo­di­ja iki šiol, to­dėl Lie­tu­va vei­kiau bu­vo iš­nau­do­ja­ma, o ne ji iš­nau­do­jo so­vie­ti­nę sis­te­mą.

Tad dėl ko vėl ky­la am­sė­ji­mų, kad su Ru­si­ja, ku­ri pa­ti pa­sis­kel­bė So­vie­tų Są­jun­gos pa­vel­dė­to­ja, bū­tų ge­riau? Da­lis po­li­ti­kų ir apž­val­gi­nin­kų ne­dvip­ras­miš­kai dėl to kal­ti­na ge­rai or­ga­ni­zuo­tą ru­sų spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pro­pa­gan­di­nę kom­pa­ni­ją ir ne­va su jo­mis bend­ra­dar­biau­jan­čius mū­sų oli­gar­chus. Ta­čiau yra ir ki­ta tie­sa, apie ku­rią vi­sa­ga­lės po­ten­cia­laus prieš­o in­for­ma­ci­nių at­akų teo­ri­jos ša­li­nin­kai kaž­ko­dėl man­da­giai nu­ty­li.

Pir­miau­sia pra­dė­ki­me nuo to, kad šian­dien daug jau­nų lie­tu­vių iš­va­žiuo­ja į Va­ka­rus už­dar­biau­ti. Lie­ka dau­giau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių, ku­riems SSSR ke­lia nos­tal­gi­ją vien dėl tos prie­žas­ties, kad to­je to­ta­li­ta­ri­nė­je vals­ty­bė­je pra­bė­go jų jau­nys­tė. Sa­vo įta­ką pa­da­rė ir pa­sau­lį su­dre­bi­nu­si 2008-2012 me­tų kri­zė. Ne­ma­ža da­lis tau­tie­čių ne­te­ko dar­bo ir pa­ja­mų, bu­vo kar­po­mos pen­si­jos ir at­ly­gi­ni­mai, ku­rie ES mas­tu mū­sų vals­ty­bė­je ir taip yra vie­ni ma­žiau­sių. Lie­tu­vo­je kri­zė gal­būt bū­tų bu­vu­si kur kas švel­nes­nė, jei ka­dai­se ša­lį val­džiu­si Ge­di­mi­no Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bė ne­bū­tų švais­čiu­si pi­ni­gų ne­pag­rįs­tai ke­lia­moms pen­si­joms ir ki­toms so­cia­li­nėms iš­mo­koms. Nie­kas ne­kon­tro­lia­vo ir ne­ža­bo­tos Skan­di­na­vi­jos ban­kų eks­pan­si­jos, jie į Lie­tu­vą įve­žė apie 60 mlrd. nie­kuo ne­pa­deng­tų li­tų, da­li­jo pa­sko­las į kai­rę ir į de­ši­nę, o kai at­ėjo lai­kas su klien­tais da­ly­tis at­sa­ko­my­be, dė­jo į krū­mus. Pa­tys rieš­ku­čio­mis sė­mė­te pa­sko­las, pa­tys ir kal­ti! Lie­tu­vių pi­ni­gus gro­bė ir vi­so­kie fi­nan­si­nių pi­ra­mi­džių pri­nci­pu su­kur­ti "sno­rai" ir „ūk­ban­kiai“, ku­rių nie­kas ne­kon­tro­lia­vo.

Keis­ta ir pa­čios ES so­cia­li­nė po­li­ti­ka. Ofi­cia­liai skel­bia­ma, kad nors Bend­ri­jos ša­ly­se gy­ve­na vos 7 proc. pla­ne­tos gy­ven­to­jų, ES ten­ka net 50 proc. vi­sų pa­sau­lio so­cia­li­nių iš­mo­kų! Ta­čiau kaž­ko­dėl ta ge­ro­ve nau­do­ja­si tik Va­ka­rų da­lies Bend­ri­jos ša­lių pi­lie­čiai, to­dėl Ry­tų blo­ko ES gy­ven­to­jai ir klau­sia – ar mes kar­tais ne an­tra­rū­šiai? Žmo­nėms, au­gu­siems ka­ta­li­kiš­ka­me kraš­te, su­nku su­vok­ti ir kai ku­rias ES ini­cia­ty­vas dėl sek­sua­li­nių ma­žu­mų.

Ta­čiau man Eu­ro­pa net su sa­vo trū­ku­mais pa­tin­ka la­biau nei Si­bi­ro pla­ty­bės. Tei­gia­ma, kad dau­gu­ma at­sa­ky­mų į šian­die­nos klau­si­mus glū­di is­to­ri­jo­je. O ji sa­ko, kad lie­tu­viai, bė­gant am­žiams, la­biau­siai yra nu­ken­tė­ję nuo kai­my­nų iš Ry­tų. Mū­sų į to­li­mus kraš­tus nu­mir­ti ne­trė­mė nei len­kai, nei šve­dai, nei vo­kie­čiai, nei pra­ncū­zai, nors su jais ir ka­ria­vo­me. Ma­no nuo­mo­ne, pra­de­dant 1831 me­tų ir ypač – 1861-ųjų su­ki­li­mais, kai lie­tu­viai bu­do kaip tau­ta, oku­pan­tai ėmė mū­sų tau­tie­čius ma­siš­kai nai­kin­ti ir siųs­ti į am­ži­no­jo įša­lo kraš­tus.

To­kia po­li­ti­ka vir­šū­nę pa­sie­kė Jo­si­fo Sta­li­no lai­kais. Por­ta­las ar­chy­vai.lt skel­bia, kad nuo so­vie­tų oku­pa­ci­jos pra­džios 1940 me­tais iki J.Sta­li­no mir­ties 1953-iai­siais Lie­tu­va ne­te­ko apie treč­da­lio gy­ven­to­jų, per 1940–1941 ir 1944–1953 me­tais vy­ku­sius trė­mi­mus į Si­bi­rą ir ki­tas at­okias So­vie­tų Są­jun­gos vie­tas bu­vo iš­trem­ta ma­žiau­siai 29 923 šei­mos. Jei SSSR dik­ta­to­rius J.Sta­li­nas dar bū­tų gy­ve­nęs bent de­šimt­me­tį, Lie­tu­vos ti­kriau­siai jau ne­tu­rė­tu­me.

Ko­dėl da­liai Lie­tu­vos pi­lie­čių ky­la klau­si­mas, ar tei­sin­gai pa­si­rin­ko­me, aš ne­su­vo­kiu. Dau­ge­liui lie­tu­vių šian­dien įdieg­ta, kad ES skur­di­na Lie­tu­vą. Ta­čiau iš ti­krų­jų ša­lį į skur­dą va­ro ne Eu­ro­pa, o Ry­tai. Tai ge­riau­siai pa­tvir­ti­na skai­čiai.

ES par­ama Lie­tu­vai 2007-2013 me­tų fi­nan­si­niu pe­rio­du bu­vo 29 mlrd. li­tų. Nuo 2014-ųjų iki 2020-ųjų, kai pra­dė­tas nau­jas fi­nan­si­nis pe­rio­das, gau­si­me dar 44 mlrd. li­tų. Tuo me­tu iš Ru­si­jos im­por­tuo­ja­mi ener­gi­jos iš­tek­liai bran­go geo­me­tri­ne prog­re­si­ja. Kaip yra aps­kai­čia­vęs ban­ko „Nor­dea Bank Lie­tu­va“ eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas, 2004 me­tais Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pre­ky­bos ne­igia­mas ba­lan­sas sie­kė apie 2 mlrd., o 2010-ai­siais - jau 8 mlrd. li­tų. „Tai­gi per me­tus už du­jas, naf­tą ir elek­trą iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja 8 mlrd. li­tų“, - tei­gia eko­no­mi­kos eks­per­tas.

At­si­ra­dęs skir­tu­mas sie­kė nei dau­giau nei ma­žiau – 6 mlrd. li­tų per me­tus. Ki­taip ta­riant, tai, ką Lie­tu­vai kaip par­amą da­vė ES, mes su­mo­kė­jo­me Ru­si­jai.

Ta­čiau, ne­pai­sy­da­mas vi­sų mer­kan­ti­liš­kų da­ly­kų ar gin­čų dėl mo­ra­li­nių ver­ty­bių, aš ren­kuo­si ES. Nes Va­ka­rų Eu­ro­pos po­li­ti­nė kul­tū­ra pa­si­žy­mi prog­no­zuo­ja­mu­mu ir pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms, o tai ga­ran­tuo­ja, kad vi­si jos na­riai tu­ri ga­li­my­bę keis­ti ir to­bu­lin­ti juos su­pan­tį pa­sau­lį. An­tra ver­tus, su­nkiai prog­no­zuo­ja­mi Ry­tai mums jau pri­krė­tė tiek šu­ny­bių, kad pa­ti­kė­ti jais dar kar­tą bū­tų ti­kra bep­ro­ty­bė.