Dvišaliame darbo susitikime aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, verslo ir ekonominių ryšių stiprinimas, energetinio saugumo klausimai. Prezidentė su Vokietijos Kanclere taip pat kalbėjo apie Lietuvos perspektyvas 2015 m. įsivesti eurą ir Rytų partnerystės programos svarbą, rašoma pranešime spaudai.

Kanclerės kvietimu garbės svečio teisėmis prezidentė dalyvavo ir A. Merkel vadovaujamos didžiausios Vokietijoje politinės jėgos - Krikščionių demokratų partijos kongrese, kur buvo aptariamos aktualiausios ES problemos.

Ekonominė Lietuvos žmonių gerovė ir finansinis stabilumas, pasak prezidentės, neatsiejami nuo visos ES sėkmės. Bendradarbiavimas su Vokietija tiek dvišaliame, tiek europiniame lygmenyje padeda rasti geriausius mūsų žmonėms sprendimus.

Lietuvos prekybos partnerių sąrąše Vokietija yra antroje pagal prekybos apyvartą ir yra trečia didžiausia investuotoja mūsų šalyje - pernai tiesioginės Vokietijos investicijos Lietuvoje siekė 4,3 milijardus litų.

Pasak šalies vadovės, Vokietija tvirtai remia ir Lietuvos energetinio savarankiškumo siekius bei trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą, kuris leis sukurti konkurencingą energetikos rinką ir užkirs kelią neteisingoms energijos kainoms. Vokietijos energetikos kompanija „E.ON" taip pat palaiko Lietuvos pozicijas derantis su „Gazpromu" dėl mažesnių dujų kainų.

Prezidentė su Vokietijos kanclere taip pat kalbėjo apie Lietuvos siekį kitamet įsivesti eurą. Šį pusmetį 18 euro zonos šalių, įvertinusios Lietuvos ekonomikos raidą ir perspektyvas, išsakys savo nuomonę, ar Lietuva yra pasirengusi eurui.

Vokietija remia Lietuvos pastangas įstoti į euro zoną ir yra pasirengusi palaikyti Lietuvos narystę euro zonoje, jei mūsų šalis atitiks Maastrichto kriterijus. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos ES finansų ministrai turėtų priimti šių metų viduryje. Pasirengimas eurui, prezidentės teigimu, apsaugos šalį nuo finansinio populizmo ir užtikrins atsakingą elgesį su valstybės pinigais.

Susitikime taip pat kalbėta apie tiek Lietuvai, tiek ir visai Europ os Sąjungai skaudžiausią - nedarbo mažinimo problemą. Prezidentės teigimu, ES yra numačiusi finansines priemones jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti, struktūrinę paramą regionų plėtrai, socialinės atskirties mažinimui.

Jeigu ši parama bus panaudota skaidriai ir efektyviai, realią jos naudą pajus kiekvienas žmogus. Vokietijos patirtis sprendžiant jaunimo užimtumo problemas, pasak prezidentės gali tapti pavyzdžiu ir Lietuvai bei kitoms ES šalims.