„Tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis kapituliuoja. Paaiškėjus konservatorių ir liberalų pozicijai, jis pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl R. Pakso negali būti įgyvendintas.
„Frakcijos vardu prašau išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Manau, kad artėjantys prezidento rinkimai trukdo įgyvendinti EŽTT sprendimą“, - pareiškė P. Gražulis.
Už P. Gražulio siūlymą balsavo 104 Seimo nariai. Taigi R. Pakso klausimas iš darbotvarkės išimtas dar nepradėjus jo svarstymo.
Prieš siūlymą braukti R. Pakso klausimą iš darbotvarkės pasisakiusių nebuvo.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis balsavimo pulte paspaudė „prieš“, tačiau jis čia pat pareiškė suklydęs ir paprašė protokole užfiksuoti, kad jis balsavo už.
Dėl darbotvarkės trumpinimo susilaikė „darbietis“ Saulius Bucevičius, keturi liberalai, konservatorė Agnė Bilotaitė – iš viso 6 Seimo nariai.
R. Paksui reikalingos Konstitucijos pataisos įtvirtinimui reikalinga labai solidi balsų dauguma – mažiausiai 94 Seimo narių balsai. Ne visi valdantieji susirinko į posėdį. Pavyzdžiui, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys trečiadienį informavo, kad „darbiečių“ patriarchas Viktoras Uspaskichas veikiausiai dar nebus grįžęs iš užsienio.
Be to, konservatorių frakcija nutarė balsuoti prieš Konstitucijos pataisą. Žlugus šiam balsavimui, prezidento rinkimų durys R. Paksui užsitrenktų.
„Tiesiai ir atvirai sakau – siūlysiu frakcijai nepritarti toms Konstitucijos pataisoms. Vienas argumentas – tai jų svarstymo procedūra, kuri galimai pažeidžia Konstituciją, ir tai dabar nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Bet procedūrų klausimas yra antraeilis. Svarbiau pats pataisų turinys. Prisimenant, kad jos daromos po Strasbūro teismo sprendimų, reikia pabrėžti, kad jos neatitinka tų Strasbūro teismo sprendimų turinio, nes Strasbūro teismas pasakė, kad prezidentui, sulaužiusiam priesaiką ir apkaltos keliu pašalintam iš prezidento posto, negalima iki gyvenimo pabaigos drausti būti renkamam eiliniu Seimo nariu.
Tačiau Strasbūro teismas nerado jokių pažeidimų, kad toks draudimas yra taikomas Prezidento rinkimuose ir iki gyvenimo pabaigos draudžia dalyvauti Prezidento rinkimuose. Todėl tos pataisos, kurios yra svarstomos Seime, reikalingos ne Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimui, o tiesiog piliečiui Rolandui Paksui, ir dėl jų yra šantažuojami koalicijos partneriai – socialdemokratai“, - teigia opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Analogišką poziciją užėmė ir Liberalų sąjūdis.
R. Paksas: D. Grybauskaitės šalininkai nenorėjo manęs antrajame ture
„Tvarkiečių“ lyderis R. Paksas DELFI teigė pats pasiūlęs partiečiams braukti savo likimą iš neeilinės sesijos darbotvarkės.
„Tą klausimą derinau su P. Gražuliu. Ir mano pasiūlymu tai buvo padaryta“, - teigė europarlamentaras.
Pašnekovo nuomone, konservatoriai ir liberalai žlugdė balsavimą pabūgę, kad būtent jis ir Dalia Grybauskaitė susirungs antrajame prezidento rinkimų ture.
„Konstitucijos pataisai reikia 94 balsų. Visi mes tą puikiai žinome. Mokame skaičiuoti. Konservatoriai pasakė, kad nebalsuos, liberalai pasakė, kad nebalsuos. O Konstitucijai priimti reikia visų politinių jėgų pritarimo. Noriu pasakyti, kad šitas sprendimas Lietuvoje privalomas, jis anksčiau ar vėliau bus įgyvendintas. Tai yra EŽTT sprendimas. Politikai, kurie šitaip užsispyrė, nepademonstravo tokios politinės brandos. Ir vienas iš dirgiklių buvo, be abejo, mano kandidatūra prezidento rinkimuose“, - sakė R. Paksas.
Politikas tikino neabejojantis, kad turėjo puikius šansus grumtis antrajame rinkimų ture.
„Pagal visas apklausas, kurias turi ir partijos, ir ne tiktai partijos, mano pavardė patenka į antrą turą. Ir tai buvo papildomas dirgiklis partijoms, kurios išsakė palaikymą dabartinei prezidentei“, - tęsė R. Paksas.
Paklaustas, ar šis „dirgiklis“ nepaveikė ir savo kandidatus prezidento rinkimuose kelsiančių koalicijos partnerių, „tvarkiečių“ lyderis teigė pasitikintis socdemais, „darbiečiais“ ir Lenkų rinkimų akcijos parlamentarais.
R. Paksas pareiškė siekęs, kad jo klausimas būtų nukeltas į eilinę Seimo sesiją, taip eliminuojant jį iš prezidentinių lenktynių – „kad žmonės balsuotų už demokratiją, bet negalvotų balsuojant apie prezidento rinkimus“.
Seimo posėdžio pradžioje registravosi 111 Seimo narių. Taigi opozicinėms frakcijoms pareiškus, kad Konstitucijos pataisos nepalaikys, buvo iš esmės aišku, kad 94 balsų surinkti neįmanoma.
V. Mazuronis jau įvardijamas „tvarkiečių“ kandidatu
„Tvarkiečių“ seniūnas P. Gražulis žurnalistams teigė, esą partija tikėjosi opozicijos palaikymo R. Pakso klausimu. Anot jo, jeigu nebūtų laukta konservatorių ir liberalų palaikymo, „tvarkiečiai“ galbūt apskritai nebūtų inicijavę neeilinės Seimo sesijos.
„Mes tikėjomės, kad jie bus nuoseklūs ir palaikys tokią poziciją, - ankstesnius balsavimus dėl R. Pakso prisiminė P. Gražulis. - Jeigu būtume žinoję, kad jie pakeis šitą poziciją, tikrai mes galbūt šitos sesijos nebūtume šaukę“.
Pasak jo, artimiausiu metu „Tvarka ir teisingumas“ spręs, ką, žlugus R. Pakso viltims, kelti kandidatu prezidento rinkimuose. Pats P. Gražulis favoritą jau turi – tai aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, jau bandęs laimę 2009 m. rinkimuose.
„Partija susirinks ir svarstys šį klausimą, kaip mums elgtis ir ką kels kandidatu prezidento rinkimuose. Aš esu įsitikinęs, kad pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas, ministras V. Mazuronis bus kandidatas nuo „Tvarkos ir teisingumo“, - teigė P. Gražulis.
V. Mazuronio kandidatūrą palaiko ir partijos lyderis.
„V. Mazuronis – puikus politikas, ministras ir mano bendražygis. Jis yra vienas iš realiausių kandidatų. Bet kandidatus iškeliame kongrese ir kongresas nuspręs“, - DELFI sakė R. Paksas.
Abejoja R.Pakso atsiprašymo nuoširdumu
Seimo opozicinių frakcijų atstovai sako teigiamai vertinantys valdančiosios partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininko, per apkaltą pašalinto prezidento Rolando Pakso viešą atsiprašymą, tačiau abejoja šio pareiškimo nuoširdumu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma BNS ketvirtadienį teigė, jog daugiausia abejonių kelia tai, kad R.Pakso pareiškimas ir jame skambėjęs atsiprašymas transliuotas prieš pat balsavimą Seime dėl "tvarkiečių" lyderiui kelią į rinkimus galinčios atverti Konstitucijos pataisos.
"Manau, neatsitiktinai tas pareiškimas ir buvo paskelbtas balsavimo išvakarėse, tikintis sau palankiai padaryti įtaką Seimo nariams. Bendriausia prasme, jei yra nuoširdus atsiprašymas, kad ir kokia nors abstrakčia forma, tai yra geriau, nei iki tol buvęs visiškas neigimas tos apkaltos procedūros ir priesaikos sulaužymo fakto. Žinoma, didelis klausimas, ar iš tiesų tai yra nuoširdžiai atlikta, nes būtent tai atlikta tik prieš pat balsavimą. Žinoma, būtų buvę geriau, jei tai būtų konkrečiau reglamentuota - ir forma, ir turinys", - sakė J.Razma.
Anot jo, ketvirtadienio rytą konservatoriai frakcijoje svarstys šį pareiškimą ir spręs, kaip balsuoti dėl Konstitucijos 74 straipsnio pataisos.
"Ar tai turės kokią nors įtaką atskiriems Seimo nariams? Dėl mūsų frakcijos kol kas negalėčiau atsakyti, ar bus tokių narių, kurie sakys, kad būtent tas pasisakymas jiems padarė kažkokį įspūdį", - sakė J.Razma.
"Nors patį veiksmą vertinu pozityviai, bet žiūrint į tas visas aplinkybes, tai manęs ypač neįtikina tas pasisakymas ir mano poziciją ne šis pasisakymas nulems", - pridūrė parlamentaras.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ketvirtadienį BNS sakė, kad jų frakcijai apsispręsti dėl Konstitucijos pataisos "proginis atsiprašymas" įtakos neturės.
"Mes ne dėl šitų argumentų nepalaikome pataisos", - teigė liberalų atstovas.
Kita vertus, patį atsiprašymą jis taip pat įvertino kaip teigiamą žingsnį.
"Vertinu šį atsiprašymą. Gerai, kad ir po dešimties metų pripažino savo klaidas. Tačiau tai proginis atsiprašymas prieš pat balsavimą, kyla klausimas, kiek jis nuoširdus", - BNS sakė E.Masiulis.
Per apkaltą beveik prieš dešimtmetį iš prezidento pareigų atstatydintas R.Paksas trečiadienį viešu pareiškimu atsiprašė dėl "nepriimtino ar nepateisinimo" savo žingsnio.
"Atsiprašau tautiečių, kuriems vienas ar kitas mano žingsnis buvo nepriimtinas arba nepateisinamas", - teigiama europarlamentaro pareiškime, kuris trečiadienį transliuotas per nacionalinius televizijų kanalus.
Atsiprašymo iš asmenų, atstatydintų per apkaltą, prašė opozicijoje esantys konservatoriai. Jų atstovas J.Razma buvo parengęs tai numatančią įstatymo pataisą, bet jai nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
"Priėmus šį įstatymą, Lietuvoje visa apimtimi ims veikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir kiekvienas pilietis atgaus teisę į laisvus rinkimus", - trečiadienį pareiškė R.Paksas.
Ketvirtadienį Seimas ketina paskutinį kartą balsuoti, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų papildytas nuostata, jog "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".
Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Taip pat ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo. Šis įstatymas po apkaltos draustų kandidatuoti aštuonerius metus.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.
R.Paksas yra skelbęs, jog kandidatuos juose, jei iki to laiko bus sudarytos teisinės galimybės.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.