Elektoratą rinkimams telkianti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė užliejo populizmo banga

 

veidas.lt 2014-01-15

Pamatę, kad žemė slysta iš po kojų, “darbiečiai” desperatiškai ieško gelbėjimosi ratų. Reikalavimas minimalią algą padidinti iki 1509 Lt, nors ir nelogiškas, ir yra vienas tų įsivaizduojamų gelbėjimosi ratų.

Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje šios partijos populiarumas smuko dvigubai. Šiemet vyks net dveji svarbūs rinkimai – prezidento ir Europos Parlamento narių, tad “darbiečiai” desperatiškai ieško gelbėjimosi šiaudo. Jiems ypač svarbu, kad į Europos Parlamentą kaip nors patektų Viktoras Uspaskichas. Mandatas politiniam bėgliui vėl suteiktų nežabotų galimybių vilkinti teismų procesą.
Laiko liko jau nedaug, tad formalioji “darbiečių” lyderė Loreta Graužinienė į areną metėsi su neįtikėtinais reikalavimais – minimalią algą jau po 350 dienų padidinti daugiau nei 50 proc. Jei ne, eurą matysime kaip savo ausis be veidrodžio. Šiaip jau mūsų politikai savo pareiškimais, kad ir kokie šie būtų infantilūs, ekonomistų seniai nebestebina, tačiau L.Graužinienė nustebino, nes iš jos svaičiojimų susidarė įspūdis, jog pinigai

auga ant medžių, tereikia nueiti pasiskinti ir visus apdalyti. Blogiausia, kad panašiai mano ir dalis rinkėjų, kuriems Seimo pirmininkės išvedžiojimai bei pažadai tikrai glosto širdį.
Bet, pasak “darbiečių”, yra keletas blogiukų, tai yra finansų ministras Rimantas Šadžius, premjeras Algirdas Butkevičius, prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat visokie opozicijos veikėjai, kurie prie tų pinigų medžių neprileidžia ir visaip kliudo skinti pinigus. Taip demaskuodami šiuos neva kenkėjus “darbiečiai” viliasi šiek tiek pakreipti rinkimų eigą. Bet jie mąsto labai senomis klišėmis ir nesupranta, kad Lietuvoje jau esama tikrai daug išsilavinusių žmonių.
Kita vertus, kadangi L.Graužinienė užima Seimo pirmininko pareigas, nori nenori prasidėjo viešos diskusijos. Kai kurie į jas žvelgė rimtai ir nagrinėjo, kada, kaip ir kiek toji minimali alga iš tiesų galėtų didėti, o kiti iš L.Graužinienės siūlymų (kaip ir iš daugybės kitų) nusprendė pasilinksminti ir siūlo ne kitąmet, o jau šiemet minimalią algą padidinti iki 4509 Lt. Esą jei jau didinti, tai taip, kad iš tiesų pasijustų.
Na, o mes panagrinėkime, kokios tokių rėksmingų pažadų pasekmės būtų valstybei, šalies verslui ir pačios koalicijos stabilumui.

Tik biudžetininkų algoms papildomai reikėtų milijardo litų
381 159 – tiek dirbančiųjų, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pabaigoje uždirbo algas, nesiekiančias 1509 Lt. Beje, net šeštadalis, tai yra 64 575 asmenys, dirbantys viešajame sektoriuje, gauna minimalias ar vos didesnes algas, kurios gerokai atsilieka nuo L.Graužinienės pasiūlyto naujo minimalios algos (MMA) dydžio – 1509 Lt.
„Taigi vien tam, kad biudžetininkų algas padidintume iki pasiūlyto naujo MMA dydžio, papildomai reikėtų apie 1 mlrd. Lt. Bet tai visiškai nerealūs siūlymai“, – nukerta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Be to, didėjant minimaliai algai kyla ne tik tokią algą gaunančių žmonių atlyginimai, bet ir visų kitų, – atkreipia dėmesį vienas valdančiosios koalicijos atstovų, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. – Todėl, nors mes ir palaikome siūlymą, jog MMA turi didėti, bet laikomės nuostatos, kad ji negali būti didinama tai siejant su euro įvedimu ir visiškai neskaičiuojant valstybės finansinių galimybių. Taip, per ateinančius trejus metus MMA turi didėti, bet kaip ir kiek ji didės, visi koalicijos partneriai turėtume susėsti ir pasidėlioti galimus scenarijus.“
Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė pabrėžia, kad jei valdantieji be jokių skaičiavimų minimalią algą vis dėlto imtų skubiai didinti iki L.Graužinienės pasiūlyto dydžio, didelė dalis smulkiojo ir vidutinio verslo Lietuvoje būtų visiškai sužlugdyta.
„Vilniuje ir Kaune padėtis šiek tiek geresnė, nes smulkųjį ir vidutinį verslą gelbsti iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos į Lietuvą plūstantys turistai ir pirkėjai, kurie ir pagyvina apyvartą, o provincijoje veikiančios verslo įmonės būtų “pakavotos” arba pačios “pasikavotų” nuo mokesčių“, – atitaria Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Kęstutis Glaveckas.
Jis atkreipia dėmesį, kad provincijoje smulkieji ir vidutiniai verslininkai vos juda, o ir retas stambus provincijos verslininkas pajėgtų sumokėti dar didesnę minimalią algą. „Provincija sensta, jaunimo neliko, daugybė žmonių gyvena iš pensijų arba pašalpų, tad jų poreikiai minimalūs. Apsidairykime, kas beliko gyventi Joniškyje, Biržuose, Lazdijuose ar kituose paribio rajonuose“, – priduria K.Glaveckas.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje šiuo metu siekia 2305 Lt. Taigi 1509 Lt gerokai viršija pusę VDU, tai yra 1152 Lt. „O juk daugelyje ES bei kitų išsivysčiusių šalių minimali alga siekia būtent pusę vidutinio darbo užmokesčio”, – primena Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys ekonomistas Povilas Gylys.