G. Landsbergis. Kodėl Lietuvos politikoje reikalinga nauja karta?

delfi.lt 2014-01-10

Pasaulinė ekonomikos krizė, užklupusi nepasirengusią Lietuvą 2008-aisiais, nepasigailėjo, regis, nė vienos socialinės grupės.

Nukentėjo visi: pensininkai, atleidžiami darbuotojai, smulkūs ir vidutiniai verslininkai ir net bankai, kurie taip pat skaičiavo milijardinius nuostolius. Atrodė, kad skrydis į ekonominę ir socialinę bedugnę neišvengiamas.

Skausmingi, tačiau itin tuo metu reikalingi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiksmai leido atstatyti valstybės ekonomikos kursą. Per ketverius metus, kiek teko dirbti premjero komandoje, iš vidaus stebėjau ir dalyvavau procesuose, kurie pirmiausia stabilizavo ekonominę padėtį, o vėliau ir pakėlė valstybės valdymą bei sprendimų priėmimo kokybę į kitokį, gerokai aukštesnį lygį. Buvo pradėta daug svarbių ir reikalingų pokyčių diegiant modernų, skaidrų, efektyvų valdymą energetikos sektoriuje, valstybės valdomose įmonėse, panaikinta neefektyvi apskričių struktūra ir, kaip rodo Lietuvos šuolis tarptautiniuose indeksuose, pagerėjo sąlygos imtis verslo.

Buvome neįtikėtino ekonominio proveržio liudininkai – Lietuvos verslas, prisitaikęs prie itin sudėtingų sąlygų, susitelkė ir tapo dar stipresnis, nei bet kada anksčiau. Lietuvos eksporto rodikliai šovė į viršų ir dar 2012-aisiais viršijo net ir didžiausių optimistų prognozes.

Versle – jau naujoji, vakarietiška karta

Visų pirma pasikeitė Lietuvos verslas, išgirdome naujus, iki šiol negirdėtus jaunų verslininkų vardus. Viešojoje erdvėje, be jau keletą dešimtmečių linksniuojamo a. a. Bronislovo Lubio, išgirdome apie Ilja Laursą ir kitus. Jaunosios kartos verslininkai, dažnai išsimokslinę, gyvenę ar verslus pradėję užsienyje, grįžo ir ėmėsi kurti Lietuvoje bei sėkmingai konkuruoti globalioje rinkoje.

Šie žmonės, kurdami verslus, atsinešė ir nepakantumą korupcijai, šešėlinei ekonomikai, visiems senosios ligotos Lietuvos požymiams. Jų kuriamas naujas verslo etikos suvokimas patraukė ir kitus imtis patinkančios veiklos ar jungtis prie tų, kurių mąstymas atrodė panašus ir vakarietiškas. Per keletą metų susiformavo tai, ką jau galime vadinti kritinės masės užuomazga, t.y. jaunas žmogus kurdamas verslą greičiausiai jau orientuosis į I. Laurso pavyzdį.

Kodėl vakarietiško mąstymo banga dar nepasiekė politikos?

Per dvidešimt metų pagrindinės Lietuvos ne viešojo gyvenimo sritys - verslas, sportas, kultūra – pasistūmėjo gerokai arčiau Vakarų pasaulio normų ir taisyklių. Pagrindinis klausimas: kas atsitiko su viešąja sritimi – arba politika?

A. Kubiliaus Vyriausybė buvo viena jauniausių amžiumi – tokie naujos kartos profesionalai kaip Ingrida Šimonytė, Vygaudas Ušackas, Dainius Kreivys, Remigijus Šimašius ar Rimantas Žylius reikšmingai papildė patyrusių politikų komandą. Vienu iš tikslų buvo pritraukti jaunus, užsienyje mokslus baigusius ar dirbusius žmones dirbti Lietuvoje. Ne be asmeninių A. Kubiliaus ir jo komandos pastangų Lietuvos viešajame sektoriuje pradėjo dirbti iš užsienio grįžę Milda Dargužaitė, Paulius Lukauskas, Mykolas Majauskas.

Nors ir pavyko pakviesti nemažą būrį jaunimo prisijungti prie dabartinės Vyriausybės programos įgyvendinimo, kritinei masei bei esminiams pokyčiams žmonių pritrūko. Juolab kad naujosios Vyriausybės vykdoma politika akivaizdžiai nukreipta prieš tokius pokyčius.

Norėdami, kad politika bei viešasis valdymas kokybiškai priartėtų prie tų standartų, kuriais vadovaujasi šių dienų Lietuvos verslas, turime siekti, kad į politiką ateitų tokie žmonės, kokie kūrė pokyčio bangą versle. Šiandien investuoti norinčios modernios įmonės nori šalyje kalbėtis su juos suprantančiais politikais, kurie išgirsta poreikius ir supranta investicijų naudą šaliai bei gali kurti joms palankią teisinę aplinką. Kiek tokių politikų jie šiandien randa valdančiųjų gretose?

Jauni, išsilavinę, drąsūs, veržlūs, besivadovaujantys vakarietiškomis etikos normomis, dirbę kitoje aplinkoje žmonės kurs ateities Lietuvą. Strateginis planavimas, skaidrumas, atskaitomybė, vakarietiška darbo etika ir kultūra – visa tai nėra tik burtažodžiai, išmokti per mokymus kurortiniame miestelyje ar išgirsti iš kolegų, buvusių komandiruotėje. Jaunosios kartos politikas yra alergiškas politinei korupcijai, ją aiškiai suvokia kaip žalingą, nusikalstamą veiklą. Jis orientuojasi į tikslą ir yra savo srities profesionalas.

Tokių politikų, atstovaujančių jaunajai post-krizinei profesionalų Lietuvai, kuri geba konkuruoti globaliai, Lietuvoje vis dar labai trūksta. Kai neturime kritinės masės, rizikuojame, kad ir jaunus, perspektyvius žmones praris senoji sistema, sustabarės ir jų mąstymas.

Pasaulis pasikeitė. Gyvename socialinių tinklų, elektroninės prekybos, trimačių spausdintuvų pasaulyje. Naujoji karta išaugo ir susiformavo būtent tokiame pasaulyje. Jie supranta galimybes, kurias teikia naujasis pasaulis, tačiau kartu mato ir grėsmes, kurioms reikalingas adekvatus atsakas.

Šios grėsmės niekur nedingo – demokratijos Lietuvos pašonėje nedaugėja, šalia tradicinių grėsmių iškyla ir naujosios – matėme, kokias pasekmes atneša energetiniai karai ir informacinės bei kibernetinės atakos. Estija pajuto, ką reiškia ir elektroninis karas. Naujos kartos politikai gali turėti pranašumą, nes užaugo formuojami šių grėsmių ir jas geriau supranta, tad geba geriau su jomis susidoroti.

Ar modernus, jaunas, išsilavinęs, sąžiningas, mylintis savo Tėvynę XXI amžiaus žmogus, kuris nori kurti pats ir didžiuotis stipria ir sėkminga Lietuvos valstybe, turi užtektinai jį šiandien ir ypač – rytoj tinkamai atstovausiančių politikų? Dabar tinkamiausias metas kelti šį klausimą tiesiai bei aštriai ir kviesti visus tokių permainų norinčius žmones, nepaisant jų amžiaus, socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, telktis tokių pokyčių vardan.